
Naujausios
Sporto mokykla tampa viešąja įstaiga
Nuo rugsėjo Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla taps neseniai pastatyto ir baigiamo įrengti daugiafunkcio sporto centro dalimi. Daugiafunkcis sporto centras veiks kaip viešoji įstaiga.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
5,3 milijono
Kelmės daugiafunkciame sporto centre vyksta baigiamieji darbai. Salėse kabinami krepšiai, montuojama kita įranga, tvarkoma aplinka.
Apie 3 000 kvadratinių metrų ploto statinys, preliminariais duomenimis (dar neįvykę kai kurie viešieji pirkimai) kainuos apie 5,3 milijono. Beveik pusę šių lėšų skyrė Sporto departamentas, kitą dalį – rajono savivaldybė.
Daugiafunkcis sporto centras turėjo būti statomas su baseinu. Bendras pastato plotas turėjo būti 5 200 kvadratinių metrų, tačiau baseino statybai pritrūko lėšų. Savivaldybė ieško privataus investuotojo, kuris šalia sporto centro pastatytų ir baseiną.
Daugiafunkcis sporto centras veiks kaip viešoji įstaiga. Jo dalimi taps vaikų ir jaunimo sporto mokykla, kuri iki šiol priklausė Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.
Sporto centrui atiteks ir iki šiol sporto mokyklai priklausęs Draugystės parke esantis stadionas su tinklinio aikštelėmis ir futbolo aikšte. Į centrą bus perkeliami dirbti ir sporto mokyklos treneriai, bus įsteigta papildomų etatų.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas tvirtina, jog sporto mokyklos trenerių ir mokinių darbo sąlygos pagerės. Tačiau sporto mokykla ir toliau turės naudotis bendrojo lavinimo mokyklų sporto baze, nes į daugiafunkcio centro sales ne visuomet galės patekti. Jos bus nuomojamos ir suaugusiems sporto entuziastams, rajone veikiančioms komandoms, klubams.
„Norime, kad sporto centru galėtų naudotis visi, – sakė S. Jokubauskas. – Be abejo, kai kuriomis valandomis salėmis galės naudotis ir sporto mokyklos mokiniai. Bet nuomojant sales klubams ir komandoms, centras užsidirbs lėšų. Viešoji įstaiga privalės bent iš dalies išsilaikyti. Nors neabejojama, kad dalį finansavimo teks skirti iš Savivaldybės biudžeto.“
311 mokinių
Praėjusiais mokslo metais sporto mokyklą lankė 311 mokinių. Priimami dar darželį lankantys šešiamečiai, pradinukai ir vyresniųjų klasių mokiniai.
Vaikai turi galimybę mokytis septynių sporto šakų: krepšinio, futbolo, tinklinio, žolės riedulio, lengvosios atletikos, stalo teniso ir laisvųjų imtynių. Juos treniruoja 14 trenerių.
Populiariausios sporto šakos – krepšinis, futbolas ir tinklinis.
„Ugdymas sporto mokykloje orientuojamas ir į vaikų užimtumą, sveikatingumą, ir į meistriškumą, – pasakoja sporto mokyklos direktorius Algirdas Samulionis. – Vaikai mokosi keliomis pakopomis. Iš pradžių pradinis rengimas, trunkantis porą metų, paskui penkerius metus trunka meistriškumo ugdymas, dar treji metai – meistriškumo tobulinimas. Iš viso vienuolika metų. Ne visi ištveria.“
Kai kurie gabesni sportininkai pradinį ugdymą jau būna praėję bendrojo lavinimo mokyklose, todėl priimami į aukštesnę pakopą. Gabiuosius vaikus varžybose pastebi sporto mokyklos treneriai. Neretai gabiausius pasiūlo kūno kultūros mokytojai.
Kai kuriuos vaikus, ypač jaunesnio amžiaus, į sporto mokyklą atveda tėvai, norėdami, kad jie daugiau judėtų, būtų sveikesni, o galbūt pasiektų ir gerų rezultatų.
Kelmė dosni sportui gabių vaikų
Sporto mokyklos direktorius prisimena, jog prieš tris dešimtmečius sporto mokyklą lankė per 900 mokinių. Pokyčiams įtakos turi bendras vaikų skaičiaus mažėjimas rajone. Kita priežastis – materialinės sąlygos.
Patys sportiškiausi vaikai dažniausiai gyvena kaimuose. Jie dirba žemės ūkio darbus. Važiuoja traktoriais. Turi daug fizinio krūvio ir jo nesikrato. Tačiau atvažiuoti į treniruotes mieste – jiems sudėtinga. Kai kuriuos atveža ir parsiveža tėvai, bet ne visi gali sau tai leisti. Kai kuriems ir penkių eurų mokestis už mėnesio treniruotes yra per didelis. Pasitaiko atvejų, kai labai gabus sportininkas, vos sulaukęs pilnametystės, išvažiuoja uždarbiauti į užsienį.
Didelėmis galimybėmis negali pasigirti ir sporto mokykla. Nors A. Samulionio žodžiais, Savivaldybė ir Sporto departamentas neskriaudžia, bet lėšų pakanka tik tam, kad gyventų be skolų. Surengti gabiems vaikams vasaros stovyklos nėra iš ko. Dėl geresnių sąlygų gabiausius sportininkus pavilioja sporto gimnazijos.
Nepaisant sunkumų, Kelmės rajonas išugdo gabių sportininkų. Ypač daug sportui gabių vaikų išauga Užvenčio ir Šaukėnų krašte. Ten daug aukštaūgių 195–200 centimetrų vaikinų. Ūgis labai svarbus ne tik krepšiniui, bet ir tinkliniui.
Pernai Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla Lietuvos žaidynėse iškovojo antrąją vietą tarp keturiolikos savo kategorijos sporto mokyklų.
Daugelis sporto mokyklą baigusių vaikų stoja į Kūno kultūros akademiją arba renkasi kūno kultūros mokytojo specialybę. Iš 14 dirbančių trenerių – devyni kelmiškiai, patys baigę šią mokyklą. Lietuvą garsina kelmiškiai paplūdimio tinklininkai Monika Povilaitytė ir Lukas Každailis. „Žalgiryje“ žaidžia kelmiškis Martynas Sajus, Utenos „Juventus“ komandoje – Karolis Guščikas, žemesnėse lygose – dar ne vienas kelmiškis.
Kelmę garsina tinklininkai, žolės riedulio komandos.
Komercija ir sportas nesiderina
Paklaustas, ką mano apie sporto mokyklos pertvarką, direktorius A. Samulionis santūrus: „Pertvarka skubota. Jei daugiafunkcį sporto centrą užvaldys klubai ir privatininkai, mokyklose nukentės sporto masiškumas.“
Direktoriaus manymu, jau ir dabar sporte netrūksta komercijos. Prieš varžybas sunku prisiprašyti teisėjų. Klausia: „Kiek mokėsi?“ ir eina teisėjauti ten, kur moka daugiau. Norint dalyvauti turnyruose reikia mokėti starto mokestį – neretai ir 150 eurų. Tuo tarpu mokyklų treneriai veda varžybas, kuriose reikia sukoordinuoti 31 sporto šaką, bet papildomo atlygio negauna. Maža to, aukoja savo asmeninį laiką dirbdami savaitgaliais.
Autorės nuotr.
Neseniai Kelmės pakraštyje pastatytas daugiafunkcis sporto centras nuo rugsėjo po savo sparnu priglaus sporto mokyklą.
Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius Algirdas Samulionis gyrė sportiškus rajono vaikus.