Naujausios
Socialinis darbas būna ir pavojingas
Kražiuose įvykusi tragedija, kai kartu su trimis moterimis buvo nužudyta ir socialinė darbuotoja, vienišus senolius pašiurpino bei paskatino būti dar atsargesniais.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Padeda žmonėms gyventi
Per 20 metų socialinį darbą dirbanti Roma Mockaitienė šiuo metu prižiūri 10 vyresnio amžiaus šeduvių. Moteris savo senukus aplekia dviračiu. Kartais per dieną reikia aptarnauti du, kartais – ir keturis klientus, nelygu kiek kokių paslaugų reikia.
„Sutvarkau butą, atnešu malkų, nuperku maisto, vaistų, palydžiu senukus pas gydytoją, padedu nusimaudyti, sumoku mokesčius, jei reikia, pagaminu valgyti“, – kasdienius darbus vardija socialinės darbuotojos padėjėja.
Tarp kasdienių paslaugų visada turi atsirasti vietos ir šnektelti su senukais apie sveikatą, išklausyti jų godų.
Geri kaimynai – didžiulė paspirtis
Kartu su socialine darbuotoja užeinam pas Šeduvoje gyvenančią 75-erių metų buvusią ilgametę bibliotekos darbuotoją Aldoną Banevičiūtę. Moterį, turinčią judėjimo problemų, R. Mockaitienė aptarnauja jau ne vienerius metus.
„Aš jau žinau, kad čia Romutė atėjo – jos beldimas į duris ypatingas, išsiskiriantis iš kitų“, – sako moteris.
„O kaip kitus į butą įsileidžiate, ar paklausiate kas?“, – teiraujamės.
Viena gyvenanti A. Banevičiūtė sako nesijaučianti vieniša ir džiaugiasi, kad, gyvendama 25-erius metus savo bute, turi nuostabių kaimynų.
„Su kaimynėm mes irgi turime sutartinius signalus – iš karto žinau, kuri kada atėjo. Dažnai susitinkame, pasikalbame, pabūname gryname ore ar viena pas kitą. Kai visi vienas kitą pažįstame, tai iškart į akis krenta koks svetimas užėjęs žmogus. Žiūrėk, kokia kaimynė jau ir pasakoja, kad tada ir tada buvo kažkas atėjęs. Taip gyvendami, vienas kitu besirūpindami, jaučiamės gerokai saugesni“, – puikiais kaimynais ir socialine darbuotoja džiaugėsi moteris.
Šeduvė sakė, jog gyvendama daugiabutyje, kur puikūs kaimynai, jaučiasi saugiau, o į telefoninių sukčių skambučius, kurių jau buvo, dėmesio nekreipia.
„O socialinių darbuotojų darbas vistik rizikingas – tą parodė ir Kražių tragedija“, – sako moteris.
Specifiniame darbe būna visko
Pasak R. Mockaitienės, per visus socialinio darbo metus jai teko patirti įvairių situacijų ir aptarnauti įvairius žmones. Anot socialinės darbuotojos, širdis džiaugiasi, kai gali padėti seniems žmonėms ir kai jie padėkoja už jos darbą, bet yra tekę ne kartą ir ašarą nubraukti.
„Aptarnavau vieną senutę. Viskas buvo gerai, kol iš kažkur negrįžo ir pas ją neapsigyveno girtuoklis sūnus, kuris skriausdavo mamą, atimdavo iš jos pinigus. Yra tekę atsistojus vidury ginti močiutę. Baugu būdavo ten ir eiti, jei būdavo sūnus. Dažnai atėjusi pirma prie durų pasiklausydau, kas dedasi viduje ir tik tada užeidavau. Lankiau ir seneliuką, gyvenusį su geriančia sugyventine. Ten irgi būdavo visokių incidentų“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi R. Mockaitienė.
Būna, kad seneliai jaučiasi nesaugiai dėl geriančių kaimynų. Tuomet socialinei darbuotojai tenka išklausyti nerimaujančius senukus, nuraminti, paguosti.
Pasak socialinės darbuotojos, yra buvę atvejų, kai alkoholiu piktnaudžiaudavo ir klientai. Tada irgi nelengva tokius aptarnauti.
„Visi mano klientai turi telefonus, tai visuomet susiskambiname, kai ko reikia. Visada parnešu parduotuvės čekius, kai perku reikiamų prekių. Pirkdama maistą, dažniausiai žinau, kas ką mėgsta ir ko nori. Pirkdama kitų prekių, pirmiausia pagalvoju, ar tiks tam žmogui, nors man pačiai gal patiktų ir kitas daiktas“, – pasakoja R. Mockaitienė.
Moteris pripažino, jog kartais klientai reikalauja atlikti tokius darbus, kurie neįeina į atliekamų paslaugų sąrašą. Tuomet tenka tai išaiškinti, nors ne visada pavyksta.
„Mūsų darbas specifinis. Jo nesudėliosi į lentynėles pagal išankstinį planą, nes daug kas priklauso nuo situacijos, kuri bet kada gali pasikeisti“, – sako ilgametė socialinė darbuotoja.
Autorės nuotr.
PAGALBA: Šeduvoje gyvenanti Aldona Banevičiūtė (kairėje) negali gyventi be pagalbos. Jai nebe pirmus metus padeda socialinio darbuotojo padėjėja Roma Mockaitienė.