Naujausios
Socialinis būstas mokytojai
32 metus Vidsodžio mokykloje mokytoja dirbusi Apolonija Barzdaitė per gyvenimą uždirbo tik skurdų socialinį būstą, išdaužytais langais, išlaužtomis durimis, namo, kurio pirmajame aukšte gyvena socialinės rizikos šeima, palėpėje.
Visą gyvenimą buhaltere dirbusi jos bendraamžė Bronė Baniulienė gyvena padoresniame būste, tačiau dėl socialinės rizikos šeimos kaimynystės taip pat neturi ramybės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Niekuomet nesiekė naudos
Po kelių mėnesių aštuoniasdešimtmečio sulauksianti Apolonija Barzdaitė dabar gyvena netoli Vidsodžio esančiame Kadagynės kaime. Tačiau namelis – ne jos, mirusio žmogaus, kurį ji slaugė, prižiūrėjo. Giminės kol kas leidžia gyventi. Tačiau pensininkė nesijaučia saugi. Bet kada gali tekti susirinkti daiktus.
„Turėjau valdišką kambariuką su virtuve, kol dirbau mokykloje. Kai išėjau į Kadagynės kaimą, palikau kitiems žmonėms, – pasakoja A.Barzdaitė. – Pagalvojau, kam man reikia dviejų būstų. Niekuomet nesiekiau naudos. Dažniau galvodavau, kaip kitam padėti. Vis atrodydavo, kad kitiems sunkiau. Tie žmonės mano kambariuką ir privatizavo.
Tiesa, Vidsodyje pastatė daugiabutį. Kitiems mokytojams davė gerus butus. O mane kaip tik tuo metu išvarė į pensiją. Nemokėjau pataikauti. Neįtikau direktorei.“
Nesaldi kaimynystė
Kad turėtų kur laikyti bent savo daiktus, buvusi mokytoja prašė socialinio būsto. Gavo Vidsodžio centre. Mūrinio namo palėpėje. Pirmajame aukšte gyvena socialinės rizikos šeima, auginanti septynis vaikus.
Mokytoja parodo savo būstą. Kiemas apšnerkštas, primėtytas daiktų. Koridoriaus durų užraktas išplėštas. Teko „užrakinti“ apvyniojant špagatu. Buvo užkalusi lentą. Lenta nuplėšta. Koridoriuko langai išdaužyti. Į palėpę, kur yra mokytojos kambarėlis, veda labiau į kopėčias nei į laiptus panašūs laiptai. Palėpės langeliuose taip pat žiojėja skylės.
Mokytoja įsitikinusi, kad langus, mėtydami obuolius, išdaužo apačioje gyvenantys socialinės rizikos šeimos vaikai. Tačiau vaikai neigia. Sako, jog langus išdaužęs iš kitur atėjęs kaimynas.
A.Barzdaitės manymu, įeinama ir į jos kambarėlį. Vieną dieną radusi sugadintą spyną. Pati negalėjusi įeiti. Prieš Vėlines savo kambaryje radusi apdegusių žvakių. Dujinė viryklė – nešvari. Ir dujų balionas – palengvėjęs. Gal kas verda valgį ant jos viryklės?
„Daug kartų kreipiausi į seniūniją ir į policiją. Net į Vaiko teisių apsaugą. Atvažiuoja – nieko nepadaro. Nežinau, kaip čia reikėtų gyventi. Socialinės rizikos šeimai įvedė vandenį, padarė visus patogumus. Tada jie sukūreno lauko tualetą.
Ką reikėtų daryti? Mano bute patogumų nėra. Man atrodo, kad svetimą, na, kad ir valstybės, turtą reikėtų saugoti labiau negu savo. Jie nesaugo – bet geriau gyvena už mane. Tokia padėtis ardo nervus. O senatvėje taip reikėtų ramybės, – bėdojo mokytoja. – Neturiu čia nei giminių, nei artimųjų. Esu kilusi iš Panevėžio. Nėra kas mane užstoja.“
Tyčiojasi iš senatvės
Apie patyčias iš senatvės braukdama ašarą pasakoja ir Bronė Baniulienė. Visą gyvenimą moteris dirbo buhaltere. Užsitarnavo kuklų būstą daugiabučiame name. Tačiau neturi ramybės. Vieną rytą rado į šulinį sumestus vazonėlius, kitąsyk – nuluptas skambutis.
Naktį paaugliai baladoja į duris. Dieną, atėję prie 82 metų moters būsto, loja šunimis. Laido akmenimis ir obuoliais. Žiemą, per atodrėkį, užritina ant durų sniego volus, kad pensininkė negalėtų išeiti.
Ne kartą nuėjusią parsinešti malkų, iš lauko pusės uždarė malkinėje. „Šaukiuosi pagalbos. Bet kartais pro šalį nepraeina nė vienas žmogus. Tenka prabūti malkinėje ir po valandą. Ir tvarte yra uždarę.“
„Septyni vaikai. Nei uogauti, nei grybauti neina. Dvidešimt metų kaimynystėje gyvenu. Nesu mačiusi, kad pirktų malkų. Neseniai vaikai savo malkinėje buvo sukūrę laužą. Kilo gaisras. Gerai, kad kaimynai buvo netoliese, užgesino. Būtų supleškėjusi mano malkinė ir visos žiemai pasiruoštos kuro atsargos.“
Socialinė darbuotoja nupirko malkų
Šaukėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Vida Eitmantienė patvirtino, jog garbaus amžiaus moterų kaimynystėje gyvenanti daugiavaikė šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei. Iki šiol vis raginusi nusipirkti malkų, bet šeima taip ir neįstengė. Dabar socialinė darbuotoja pati pasirūpino – nupirko malkų už vaikams skirtas pašalpas.
„Man pavyksta susitarti su vyriausiuoju sūnumi. Jis tuoj pasirūpino malkas susipjaustyti, susinešti į malkinę, – pasakojo socialinė darbuotoja. – Trys tos šeimos mergaitės – neįgalios. Berniukai sveiki. Gal jie ir mėgsta paerzinti vyresnio amžiaus žmones? Juk niekas tų vaikų neauklėja. Pabandysiu su jais dar kartą pašnekėti,“ – pažadėjo socialinė darbuotoja.
Geresnių socialinių būstų nėra
Šaukėnų seniūnas Algimantas Šukys redakcijai sakė, jog paremontuotų mokytojos A.Barzdaitės būstą, jeigu ji ten gyventų. Jis pripažino, jog namas – avarinis, o mokytojai skirtas butas – apgailėtinos būklės. Įtrauksiąs jo remonto darbus į kitų metų biudžetą. Geresnių socialinių būstų šiuo metu Vidsodyje nėra. Nebent mokytoja sutiktų keltis į Dubėnus. Ten yra vieno kambario butas normaliame daugiabutyje.
Tuščias butas yra likęs daugiabutyje Vidsodyje. Bet jis – privatus. Kainuotų bent dešimt tūkstančių litų. Pirkti būstų seniūnijai dabar neskiriama pinigų. Gauna tik po kelis tūkstančius litų senųjų socialinių būstų remontui.
Bet to, neužtenka suremontuoti visus remonto reikalingus būstus.
Seniūnas sakė, jog nekoks ir tas namelis, kuriame šiuo metu gyvena mokytoja A.Barzdaitė. Pasirūpinęs, kad būtų suremontuota bent krosnis. O paskui, jei mokytoja apsispręs gyventi savame socialiniame būste, jį paremontuos.
Autorės nuotr.
TROŠKIMAI: Visą gyvenimą darbui mokykloje atidavusi mokytoja Apolonija Barzdaitė trokšta tik kuklaus, jaukaus būsto, kad turėtų kur priglausti galvą, ir ramybės.
DURYS: Tokios durys veda į mokytojos socialinį būstą.
LANGAI: Socialinio būsto langai kažkam užkliuvo. Išdaužyti...
MALKINĖ: Bronė Baniulienė užrakina savo malkinę, kad nedingtų malkos. Tačiau kartais pačią moterį nuėjusią atsinešti malkų čia uždaro paaugliai.