So­fi­jos Ro­me­rie­nės 130-osios me­ti­nės pa­mi­nė­tos pa­ro­da

So­fi­jos Ro­me­rie­nės 130-osios me­ti­nės pa­mi­nė­tos pa­ro­da

Sofijos Romerienės 130-osios metinės paminėtos paroda

Kelmės krašto muziejuje atidaryta dailininkės Sofijos Romerienės, kurios likimas glaudžiai siejasi su Tytuvėnais ir Kelme, darbų paroda. Paroda skirta 130 – osioms dailininkės gimimo metinėms.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

30 darbų Kelmės krašto muziejuje

Parodą pristatė ir pagrindinius dailininkės, kuriai vasario 16 -ąją sukaktų 130 metų, gyvenimo momentus apžvelgė muziejaus darbuotoja Laima Šimkutė.

Kelmės krašto muziejaus salėje eksponuojami fonduose laikyti dailininkės darbai. Jų muziejus turi apie 30.

16 darbų gauta iš dailininkės sūnaus Andriaus Romerio, kuris šiuo metu gyvena Briuselyje ir, kol leido sveikata, palyginti dažnai lankydavosi Kelmėje. Dar 14 darbų gauta iš Kelmės visuomeninio muziejaus.

Tačiau dėl vietos stokos nuolat eksponuojami tik keli šios dailininkės darbai. Pažymint jos jubiliejų surengta visų ir fonduose laikomų darbų bei dokumentų, susijusių su Romerių gyvenimu Kelmės rajone, ekspozicija.

Atgaivintos cinko klišės

Kelmės dvaro pastate, palėpėje, dar tais laikais, kai ten buvo įsikūręs visuomeninis muziejus, buvo rasta cinko klišių su S.Romerienės grafikos darbais. Klišės buvo sudėtos į vokus, ant kurių buvo 1932 – 1939 metų pašto antspaudai. Cinko plokštelės buvo siųstos iš Londono. Laiškai adresuoti Sofijai Romerienei.

Kadangi Kelmės dvare gyveno S.Romerienės vyro Eugenijaus motinos pusseserė Gabrielė Gruževskienė, matyt, todėl cinko plokštelės ir atsidūrė šiame dvare.

Pasak muziejininkų, tų plokštelių galėjo būti apie šimtas. Tačiau sovietiniais laikais žmonės nebežinojo, kas tai yra. Cinko plokšteles nešėsi į kalvę ir perdirbo į žvejybos įrankius.

Vis dėlto dešimt plokštelių išliko. Jomis susidomėjo iš Kelmės kilęs dailininkas Kornelijus Užuotas. Šiaulių universitetas parašė projektą. Gavus lėšų, cinko klišės prikeltos antrajam gyvenimui. Iš jų sėkmingai atspausdinti S.Romerienės grafikos darbai.

Gyvenimas susijęs su Tytuvėnais

Sofija Dembovskytė – Romerienė užaugo ir mokslus baigė Vilniuje. Į Tytuvėnų dvarą atvyko, ištekėjusi už dvarininko Eugenijaus Romerio.

Trisdešimt savo gyvenimo metų, iki tremties, Tytuvėnuose, Romerių dvare, praleidusi S. Romerienė laikoma viena iš įžymiausiųjų klasikinio portreto meistrių.

Be to, dailininkė mėgo piešti peizažus. Juos taip pat piešė įprastu klasikiniu stiliumi. Ne viename peizaže vaizduojamos įspūdingos Tytuvėnų apylinkės.

Be to, šeštadieniais dailininkė mėgdavo atvažiuoti į Kelmės turgų. Tuo pačiu tapydavo ir Kelmės miesto vaizdus. Išlikę jos paveikslai „Kelmės senamiestis“, „Žydų gatvė Kelmėje“, „Sinagoga“, „Kelmės dvaras“, „Kelmės dvaro vartai“.

Kartais dailininkė išvažiuodavo į Kauną, kur turėjo butą. Ten piešdavo įžymių žmonių portretus. Amžininkai vertindavo S.Romerienės nutapytus portretus už tai, kad ji gebėdavo tiksliai atspindėti žmogaus dvasinę būseną, jo vidų, bet tuo pačiu labai tiksliai pavaizduodavo ir veido bruožus.

S.Romerienės atminimas bus pagerbtas ir Tytuvėnuose.

Jos atminimo įamžinimu iki šiol rūpinosi sūnus Andrius. Pašlijus jo sveikatai, dabar tuo rūpinasi anūkas Tedas.

Autorės nuotr.

PRISTATYMAS: Sofijos Romerienės darbų parodą pristatė muziejaus darbuotoja Laima Šimkutė.

DVARAS: Sofijos Romerienės akvarele pieštas Kelmės dvaras.

PORTRETAS: Tarp įžymių žmonių portretų – S.Romerienės tapytas įžymaus teisininko, jos vyro pusbrolio Mykolo Romerio portretas. Mykolas dažnai vasarodavo Tytuvėnų dvare. Kadangi kaip dėstytojas garsėjo griežtumu, studentai kartais į Tytuvėnus atvažiuodavo perlaikyti egzaminų. (klfo Romeriene portretas)