
Naujausios
Smurtas prieš vaikus auga sparčiau nei pagalba
Šeimose smurto prieš vaikus nemažėja. Vien praėjusią savaitę, kada miestuose ir miesteliuose buvo deginamos žvakutės už mirtinai šeimoje nukankintą keturmetį, Pakruojo rajone įvyko du prieš vaikus smurto atvejai. Pakruojo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Koskutė pripažįsta, skriaudžiamiems vaikams gelbėti ir padėti pokyčių reikia ir visuomenėje, ir socialinėje politikoje.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Pas psichologą – eilė
Sausį Pakruojo rajone pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus šeimoje.
Du mažamečiai paimti iš tėvų, kurie, būdami neblaivūs, mušė savo vaikus. Medikų pagalbos mažyliams neprireikė. Vaikus laikinai priglaudė giminaičiai.
Savo šeimoje smurtą patyrusiems vaikams nustatyta laikinoji giminaičių globa. Jei socialinių darbuotojų stebima šeima keis gyvenimo būdą, atsisakys žalingų įpročių ir bus užfiksuoti ilgalaikiai teigiami pokyčiai, vaikai tėvams gali būti grąžinti.
Dar du vaikai, sausį patyrę šeimoje smurtą, šiuo metu yra palikti gyventi namuose. Vieno vaiko smurtautojas buvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė, draudžianti išvykti, artintis ir lankytis namuose, kuriuose vaikas paliktas gyventi.
Kitam smurtavimu įtariamam vyrui, remiantis vaiko apklausa, bus pareikšti įtarimai.
Pakruojo vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Koskutė, komentuodama pastaruosius du smurto atvejus teigia, kad neretai skyriaus specialistams apklausiant vaikus dėl patirto smurto, vyresnieji ima neigti buvę sumušti namiškių. Tokiais atvejais tiesai atskleisti pasitelkiama psichologo pagalba.
„Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikai atsisako mūsų siūlymo problemą aptarti su psichologu. Nes turi susiformavę nuostatą, kad apsilankyti pas psichologą yra gėdinga“, – situaciją komentuoja E. Koskutė.
Pasak vedėjos, beveik visada apklausiant smurtą patyrusius vaikus, pasitelkiama psichologo pagalba. Dėl šios srities specialistų stokos Pakruojyje sudaromos vaikų eilės psichologo paslaugoms gauti.
Per praėjusius metus dėl galimai patirto ar matyto smurto pagalbą teko suteikti 298 vaikams.
Visais atvejais nuo tėvų ar šeimos narių nukentėję vaikai yra paimami iš šeimos ar kitos vaiko buvimo vietos. Pirmiausia ieškoma artimų giminaičių. Nesant jų, vaikai porai dienų priglaudžiami Pakruojo ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Dėl laikinojo prieglobsčio Savivaldybė su ligonine yra pasirašiusi sutartį.
Pasigesta bendradarbiavimo
Pastarosiomis dienomis daug diskutuojama, kad institucijos, turinčios padėti nuskriaustiems ar nesaugioje aplinkoje atsidūrusiems vaikams, turėtų tarpusavyje bendrauti, dalytis informacija.
Prieš kurį laiką vienos rajono ambulatorijos gydytoja apie rizikos šeimoje atsiradusį naujagimį sužinojo tik „miesteliui ėmus ūžti": žmonės stebėjosi, kad motina iki gimdymo girtavo, neatrodė esanti nėščia. Ji dėl nėštumo nesilankė ir pas medikus.
Vaikui gimus, informacijos, kad ambulatorijos aptarnaujamoje zonoje atsirado naujagimis, medikams nesuteikė jokia institucija. Apie tai iš gimdymo skyriaus sužinojęs rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius vietos medikų irgi neinformavo.
„Mes apie naujagimį sužinojome tik dėl to, kad jis buvo paliktas ligoninėje. Jei šeima nebūtų buvusi rizikos šeimų grupėje, ir mes nieko apie tai nebūtume sužinoję“, – redakcijai neeilinę situaciją komentavo E. Koskutė.
Vedėja pripažino, jog teisės aktuose nėra nurodymo gauta informacija dalytis su medikais.
„ Mūsų pareiga pasirūpinti, kad socialinis darbuotojas lankytų šią šeimą. Tai ir buvo padaryta, o kad vietos gydytojas turi aplankyti naujagimį per tris dienas nuo jo parvežimo, man nebuvo žinoma“, – sakė E. Koskutė.
Gydytoja, vertindama šią situaciją redakcijai sakė, jog per menkas institucijų bendradarbiavimas panašiais atvejais gali būti pavojaus naujagimio gyvybei priežastimi. Apsilankius šioje šeimoje, gydytojai teko paraginti tėvus pasirūpinti būtiniausia naujagimio aplinkos švara.
„Kelios dienos prie bakterijų ir infekcijos židinio naujagimiui galėjo kainuoti gyvybę. Tada būtų ieškoma, kas ko nepadarė, pražiūrėjo“, – apie žinybų bendradarbiavimo stoką rūpinantis vaikų gerove sako gydytoja.
Smurto prieš vaikus daugėja
Ar suaugusieji vis labiau tampa žiaurūs ir negailestingi savo vaikams? Į šį klausimą pusmetį Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti E. Koskutė atsako pasitelkusi statistiką.
„Pakruojo rajone pernai buvo 153 rizikos šeimos. Jose auga 375 vaikai. Pernai nustatyta 32 smurto prieš vaikus atvejai – lygiai dvigubai daugiau nei užpernai“, – sako vedėja.
E. Koskutė konstatuoja, kad ne tik daugėja smurto šeimose, bet ir visuomenė šiam reiškiniui tampa nepakantesnė. Tačiau daugėja rizikos šeimų. Nuo sausio pirmosios šį sąrašą papildė dar septynios vaikus auginančios šeimos ir dabar vaikų teisių gynėjų akiratyje 160 rizikos šeimų.
Kasdienė šių šeimų priežiūra ir kontrolė tenka socialinių paslaugų centro darbuotojams. Vien Pakruojo seniūnijoje yra 33 rizikos šeimos. Jas lankyti, stebėti, kaupti informaciją, ją sisteminti pavesta dviem darbuotojams. Tokį pat darbą Linkuvos seniūnijoje su 26 rizikos šeimomis irgi atlieka du socialinių paslaugų centro darbuotojai.
Ar toks darbo krūvis įmanomas ir ar pavestas darbas realiai atliekamas?
E. Koskutė kitos tarnybos (Socialinių paslaugų centro) darbo vertinti nesiima, tačiau pabrėžia, jog darbas su šiomis šeimomis – ir skyriaus pareiga.
„Mano nuomone, socialines paslaugas reikėtų plėsti, kad būtų sudarytas jų kompleksas ir vaikams. Tokį poreikį rodo šiandienos gyvenimas, smurto prieš vaikus atvejai. Tačiau tai – ir rajono skyriaus, ir valstybės sprendimai“ – sako vedėja.
„Visuomenė turi keistis“
E. Koskutės įsitikinimu, visuomenė turi keistis ir keisti požiūrį į vaikų auklėjimą.
„Pirmiausia reikia ir būtina visuomenę šviesti, ugdyti pozityvią tėvystę. Jei dar yra viešai pasisakančių, jog fizinės bausmės vaikams yra galimos, tai apie kokį socialinių paslaugų paketą vaikams galime kalbėti?“, – stebisi vedėja.
Tačiau kol laidojami šeimose nužudyti vaikai, kaip gaisro gesinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas steigti papildomus specialistų etatus Vaiko teisių apsaugos skyriuose.
E. Koskutė ministerijai pateikė prašymą skirti dar penkis etatus – keturiems specialistams ir vairuotojui. Kad skriaudą šeimoje patyrę vaikai operatyviau sulauktų pagalbos ir kad nepasikartotų Kėdainių atvejis, kai apie patėvio mušimą prabilęs vaikas tą pačią dieną buvo grąžintas į šeimą.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Rozalimiečiai solidarizavosi akcijoje prieš smurtą – Pakruojo rajone pastaraisiais metais smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo dvigubai.
Autorės nuotr.
Pakruojo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Koskutė viliasi, jog išgyvendinti smurtą prieš vaikus gali padėti visuomenės švietimas bei socialinių paslaugų plėtra.