Naujausios
Smirdinti audinių ferma: modernizacija ar apgaulė?
Šeduvoje vykęs UAB „Fur Farm LT“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas labiau priminė farsą, negu rimtai parengto dokumento pristatymą. Nei ataskaitą rengusi bendrovė, nei fermos savininkai nesugebėjo atsakyti į gyventojų užduodamus klausimus ir išsklaidyti kilusias abejones.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Įmonę norima modernizuoti
Poveikio aplinkai ataskaitą „Esamos kailinių žvėrelių auginimo fermos modernizavimas ir plėtra“ pristačiusi UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ administratorė Lina Tamoliūnaitė teigė, kad po modernizacijos fermoje planuojama padidinti laikomų audinių skaičių iki 200 tūkstančių. Iš jų bus 56 tūkstančiai patelių ir 8,5 tūkstančio patinėlių. Kasmet planuojama užauginti ir realizuoti 110 000 gyvūnų. Modernizuojant fermą, bus nugriauta dalis senų metalinių stoginių, o vietoj jų pastatytos kitos.
„Planuojamos ūkinės veiklos, įskaitant esamą foninę taršą, sąlygota aplinkos oro tarša padidės nežymiai, tačiau leistinos normos bet kuriuo atveju nebus viršijamos nei sklype, nei už jo ribų. Planuojama ūkinė veikla reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai neturės, todėl aplinkinių gyventojų sveikatos sutrikimų neprognozuojama“, – teigė firmos, dariusios ataskaitą, atstovė.
Dėl planuojamos vykdyti veiklos, sanitarinę apsaugos zoną buvo siūloma sutapatinti su žemės sklypo ribomis.
Pasak L. Tamoliūnaitės, esamos ir planuojamos ūkinės veiklos sklypą kerta Vartyčios upė ir dalis sklypo patenka į upės vandens telkinio ir pakrančių apsaugos zoną. Dalis šedų (narvų) patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Nuo Vartyčios vagos iki kraštinio šedo – apie 50 metrų. Naudoti vandenį iš paviršinių vandens telkinių ar į juos leisti nuotekas neplanuojama. Atsižvelgus į tai, paviršinių bei požeminių vandenų tarša neplanuojama.
L. Tamoliūnaitė susirinkusiems gyventojams aiškino, jog teršalų ir kvapo sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu, skirtu pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje modeliuoti.
„Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir nemalonų kvapą sukeliančių vertintinų aplinkos oro teršalų yra amoniakas. Tačiau iš palyginimo matyti, kad amoniako koncentracija aplinkos ore nesiekia jo slenkstinės kvapo koncentracijos – šio teršalo kvapas aplinkos ore nebus juntamas. Reikšmingo poveikio dirvožemiui nenumatoma“, – pasakojo L. Tamoliūnaitė.
Jos žodžiais, informacijos apie žemės gelmių užteršimą planuojamo objekto teritorijoje ir artimiausiose jo apylinkėse nėra.
Problemos dėl mėšlo
Tokie ataskaitą pristačiusios bendrovės atstovės žodžiai užkliuvo susirinkimo dalyviams.
Žmonės teiravosi, ar tikrai modernizacija ir plėtra čia buvo pristatyta, ar tai pateikta dabartinė situacija fermoje? Ar tokia ataskaita neturėjo būti padaryta pradedant veiklą?
UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ projektų vadovė Sandra Vadakojytė teigė, jog tai galbūt turėjo būti padaryta įmonei tik pradėjus veiklą, tačiau jai visi leidimai buvo gauti.
Bendrovės projektų vadovė bandė įtikinti gyventojus, kad gyvūnų skaičius vados metu neviršys 200 tūkstančių kartu su patelėmis, o maži gyvūnai teršia mažai.
Tačiau gyventojai ėmė aiškinti, jog baisūs kvapai sklinda iš įmonės teritorijos jau dabar, o kas bus, kai gyvūnų kiekis padidės.
„Gal dabar kol kas amoniako kvapas ir sklinda, tačiau kai bus įrengta mėšlidė ir srutų rezervuaras šalia jos, kvapų koncentracija tikrai sumažės, nes jie bus uždengti“, – bandė aiškinti S. Vadakojytė.
Ji susirinkusiems aiškino, jog dabar mėšlas laikomas krūvose fermos teritorijoje, tačiau jau artimiausiu metu bus priduotos mėšlidės.
Gyventojų klausiama, kaip tvarkomasi su mėšlu fermos teritorijoje, poveikio aplinkai vertinimą atlikusios bendrovės projektų vadovė prasitarė, jog mėšlas tiesiog sukrautas ant dirvožemio.
Į „Mūsų krašto“ klausimą, ar įmonės vadovai žino apie mėšlo tvarkymo taisykles, kodėl mėšlas laikomas nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų, kodėl krūvų niekas neuždengia, kad ant jų nelytų lietus, o srutos nenutekėtų tiesiog į dirvožemį, UAB „Fur Farm LT“ direktoriaus įgaliotas asmuo Yosyp Heyder atsakė gana trumpai: „Na ėto nemogu otvetit. Bez kommentarijev"("Į tai negaliu atsakyti. Be komentarų" – aut. past.).
Modernizacija ar akių dūmimas?
Į ataskaitos pristatymą susirinkusius gyventojus bandyta įtikinti, jog mėšlidžių ir srutų duobės įrengimas – modernizacija. Tačiau paaiškėjo, kad mėšlas nuo šedų (narvų) kaip ir iki šiolei į traktoriaus priekabas bus kraunamas šakėmis, nes jokių transporterių nenumatyta.
„Tai kodėl tai vadinama modernizacija?“ – teiravosi šeduviai ir įtarė, kad, prisidengiant modernizacija, norima padidinti gyvūnų skaičių.
Žmonėms bandyta aiškinti, kad net antibiotikai, patekę į aplinką, nėra pavojingi ir jie tuoj pat suyra, o įmonė iki šiol tvarkėsi pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Tik kodėl tuomet Aplinkos apsaugos agentūra įmonės vadovams yra skyrusi baudas?
Susirinkimo pabaigoje paaiškėjo, kad, rengiant poveikio ataskaitą, nebuvo atlikti jokie faktiniai tyrimai – netirtas kenksmingas poveikis žmonių sveikatai, neištirtas dirvožemio bei gruntinio vandens užterštumas. Visi skaičiai ataskaitoje yra apskaičiuoti tik pagal kompiuterinę programą, o ne dabartinę situaciją, kuri ataskaitoje nušviesta tik rožinėmis spalvomis, nes neva aplinka nėra teršiama.
„Mūsų kraštas“ ketino programos rengėjų pasiteirauti, kodėl poveikio ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama apie dabartinę situaciją, tačiau po nepatogių klausimų svarstymo metu, projektų vadovė S. Vadakojytė bendrauti atsisakė, pasiūliusi klausimus užduoti raštu.
Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.
FERMA: Pritarus modernizacijai, UAB „Fur Farm LT“ fermoje bus auginama 200 tūkstančių audinių.
Autoriaus nuotr.
VADOVAS: UAB „Fur Farm LT“ direktoriaus įgaliotas asmuo Yosyp Heyder į nepatogius klausimus atsakinėjo: „Į tai negaliu atsakyti. Be komentarų“.
KLAUSIMAI: Ne visi Šeduvos ir Pavartyčių gyventojų užduodami klausimai patiko ir bendrovės, ir ataskaitą rengusios firmos atstovams.
ĮTIKINĖJIMAS: UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ (iš kairės) administratorė Lina Tamoliūnaitė ir projektų vadovė Sandra Vadakojytė bandė įtikinti svarstymo dalyvius, kad tai įmonės modernizavimas, o ne plėtra.