Skulptorių dovana rajonui – aštuonios skulptūros

Skulp­to­rių do­va­na ra­jo­nui – aš­tuo­nios skulp­tū­ros

Sa­vai­tę dar­ba­vę­si prie mies­to Kul­tū­ros cent­ro, aš­tuo­ni me­džio dro­žė­jai ir vie­nas kal­vis rad­vi­liš­kie­čiams pri­sta­tė sa­vo kū­ry­bą. Tau­to­dai­li­nin­kų ple­ne­re su­kur­tos aš­tuo­nios skulp­tū­ros pa­puoš Ba­lio Bu­ra­čo gim­ti­nę ir Rad­vi­liš­kį.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Skulp­to­rių dar­buo­se – B. Bu­ra­čo gy­ve­ni­mas

Pe­da­go­go, kraš­to­ty­ri­nin­ko, fo­tog­ra­fo, et­nog­ra­fo Ba­lio Bu­ra­čo gi­mi­mo 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms skir­to ple­ne­ro dar­bai jau užė­mė sa­vo vie­tas skir­tin­go­se ra­jo­no vie­to­se.

Tau­to­dai­li­nin­ko iš Ro­za­li­mo (Pakruojo r.) Sau­liaus Lam­pic­ko skulp­tū­ra „Gy­vy­bės me­dis“ ra­do vie­tą prie ke­lio, ve­dan­čio į Ba­lio Bu­ra­čo tė­viš­kę.

„Man B. Bu­ra­čo te­ma yra la­bai ar­ti­ma, nes jo kū­ry­bą ži­nau nuo vai­kys­tės. Ma­no tė­vas bu­vo gi­ri­nin­kas ir fo­tog­ra­fas. Pas jį bu­vo B. Bu­ra­čo fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mų, ku­riuos aš nuo­lat var­ty­da­vau. Ma­ne vi­są gy­ve­ni­mą jos ly­dė­jo. 2012 me­tais aš ga­vau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos sti­pen­di­ją ir su­kū­riau 10 skulp­tū­rų cik­lą pa­gal B. Bu­ra­čo fo­tog­ra­fi­jas „Mar­gu­čių mar­gin­to­jas“, „Žais­lų dro­žė­jas“, „Kryž­dir­bys“, „Viš­tų le­sin­to­ja“, „Už­ga­vė­nių kau­kė“, „Krait­ve­žys“ ir ki­tas. To­dėl ir į šį ple­ne­rą jau at­si­ve­žiau min­tį iš­drož­ti sti­li­zuo­tą prie­verps­tę ir an­ge­lą“, – pa­sa­ko­jo skulp­to­rius.

Ant­rą kar­tą Rad­vi­liš­kio ple­ne­ruo­se da­ly­vau­jan­tis S. Lam­pic­kas džiau­gė­si la­bai ge­ra ple­ne­ro au­ra ir pui­kiu or­ga­ni­za­vi­mu, kai vis­kas bu­vo čia pat – ir dar­bo vie­ta, ir įran­kiai, ir nak­vy­nė, tad ne­be­rei­kė­jo blaš­ky­tis.

Anot S. Lam­pic­ko, bu­vo ir pa­kan­ka­mai ge­ri ąžuo­lai, ku­rių šie­met bu­vo dvi­gu­bai dau­giau nei skulp­to­rių, tad ne­rei­kė­jo ir bur­tų, ku­riam dro­žė­jui ku­ris at­iteks.

S. Lam­pic­kas per daug ne­nu­si­mi­nė, kad jo skulp­tū­ra sto­vės ne itin ma­to­mo­je vie­to­je. Jo žo­džiais, „jei­gu at­si­ran­da koks nors ženk­las, pri­me­nan­tis tą žmo­gų, tai la­bai ge­rai“.

Eduar­do Ti­to kū­ri­nys „Skulp­tū­ra skir­ta Ba­liui Bu­ra­čui“, ku­rio­je pa­vaiz­duo­ti B . Bu­ra­čui ar­ti­mi daik­tai – verps­tė, ra­te­lis, plunks­na bei fo­to­juos­te­lė – bus pa­sta­ty­ta Aco­ka­vuo­se.

Ed­var­do Bie­lo­ko­pi­to­vo kop­lyts­tul­py­je pa­vaiz­duo­tas sė­jė­jas Izi­do­rius. Šv. Izi­do­riaus skulp­tū­ra pa­puoš Aco­ka­vų bend­ruo­me­nės erd­ves.

Eu­ge­ni­jaus Ar­bu­šaus­ko "Rū­pin­to­jė­lis" ry­mos kryž­ke­lė­je prie Lie­piš­kių kai­mo, Egi­di­jaus Im­po­lio skulp­tū­ra „Praei­ties sau­go­to­ja“ pa­puoš Še­du­vos gi­ri­nin­ki­jos priei­gas.

Dau­gu­mą skulp­tū­rų pa­puo­šė kal­vio Sta­nis­lo­vo Špu­ko me­ta­li­nės sau­lu­tės, sto­ge­liai.

Trys skulp­tū­ros – Rad­vi­liš­kiui

Trys skulp­tū­ros iš aš­tuo­nių pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio mies­tą.

Kęs­tu­čio Be­ne­di­ko skulp­tū­ra „Įk­vėp­ta me­lo­di­jos“ pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio mu­zi­kos mo­kyk­los priei­gas.

Au­ri­mo Šim­kaus iš ąžuo­lo iš­drož­tas „Krės­las Ba­liui Bu­ra­čui“, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas fo­toa­pa­ra­tas ir kny­gos, pa­sta­ty­tas prie Rad­vi­liš­kio pės­čių­jų ta­ko, nuo Kul­tū­ros cent­ro ve­dan­čio link mies­to sta­dio­no.

Pas­ku­ti­nė rad­vi­liš­kie­čių akis džiu­gin­sian­ti skulp­tū­ra – kraš­tie­čio Mar­ty­no Gau­bo kū­ri­nys „Rū­pin­to­jė­lis“ pa­sta­ty­tas Rad­vi­liš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Nors skulp­tū­ros au­to­rius M. Gau­bas ir ti­ki­no, jog dar­bas vy­ko la­bai sklan­džiai ir leng­vai, ta­čiau pri­pa­ži­no, jog skulp­tū­ros sto­vė­ji­mo vie­ta jį la­bai įpa­rei­go­jo.

Išd­rož­ti Rū­pin­to­jė­lį su erš­kė­čių vai­ni­ku ant gal­vos skulp­to­rių įkvė­pė B. Bu­ra­čo silp­ny­bė die­vu­kų, rū­pin­to­jė­lių skulp­tū­rė­lėms, ku­rių jis tu­rė­jo su­kau­pęs tur­tin­gą ko­lek­ci­ją, bei jo dė­me­sys diev­dir­biams.

Ple­ne­ro da­ly­viams už kū­ri­nius, ku­rių net ke­li ras sa­vo vie­tą B. Bu­ra­čo gim­to­sio­se vie­to­se, pa­dė­ko­jo Aco­ka­vų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Lai­ma Šle­kie­nė, Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Ta­das Ru­dys, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rioms skulp­to­riai sky­rė sa­vo dar­bus, at­sto­vai.

Skulp­to­rių dar­bo pro­ce­so, pa­bend­ra­vi­mo su jais kū­ry­bos me­tu la­bai pa­si­ge­do ir ki­ti Aco­ka­vuo­se vy­ku­sio mi­nė­ji­mo B. Bu­ra­čui at­min­ti da­ly­viai.

B. Bu­ra­čo sū­nė­nas pro­fe­so­rius An­ta­nas Bu­ra­čas ap­gai­les­ta­vo, kad B. Bu­ra­čo at­mi­ni­mui skir­tas tau­to­dai­li­nin­kų ple­ne­ras bu­vo su­reng­tas ne Aco­ka­vuo­se.

Au­to­rės nuo­tr.

Skulp­to­rius iš Ro­za­li­mo Sau­lius Lam­pic­kas „Man B. Bu­ra­čo te­ma yra la­bai ar­ti­ma, nes jo kū­ry­bą ži­nau nuo vai­kys­tės“.

Tau­to­dai­li­nin­kai sa­vo dar­bus sky­rė B. Bu­ra­čo 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Rad­vi­liš­kie­čio Mar­ty­no Gau­bo skulp­tū­ra „Rū­pin­to­jė­lis“ pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio baž­ny­čios šven­to­rių.

Ple­ne­ro da­ly­viams – nuo­šir­dūs pa­dė­kos žo­džiai ir do­va­nė­lės.