Naujausios
SKAITYTOJAI KELIA PROBLEMĄ
Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas
Rajono kaimuose ir miesteliuose tvinsta gyventojų namai ir daržai. Lietaus drenažo remontu turinti pasirūpinti Savivaldybė, šią problemą permeta kaimo žmonėms – siūlys susiremontuoti patiems.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Pažadai nuo potvynių negelbsti
Gačionietė „Pakruojo kraštui“ guodėsi, jog aštuonbutį, kuriame gyvena šeimos su mažais vaikais, jau keletą metų tvindo vanduo.
„Užtvinsta ir daržas, ir rūsiai. Kiek rytais iš rūsio išpumpuojame vandens siurbliuku – tiek per naktį vėl prisirenka. Siurblys naudoja elektrą, už ją reikia mokėti – vėl papildomos išlaidos. Pasibaigus kūrenimo sezonui, kambariuose nuolat drėgna. Ta drėgmė tikrai neina į sveikatą mažiems vaikams“, – sakė moteris.
Gačionietė prisiminė, jog prieš kurį laiką šeimų vyrai kasinėję prie namo – tikrinę, ar tvarkingas drenažas. Jis niekur nebuvo užsikimšęs. Todėl žmonės spėja, kad drenažo sistemos gedimas yra kažkokioje tolimesnėje vietoje.
Moteris sakė, jog drėgmės varginami žmonės kreipėsi ir į Klovainių seniūną Romualdą Staišiūną, ir į savivaldybės valdininkus. Šie atvažiuodavę, pažadėdavę kažką padaryti, tačiau pažadai taip ir likę pažadais.
Valdžia ėmėsi derybų
Seniūnui R. Staišiūnui gačioniečių bėdos ne naujiena.
„Žmonės skundžiasi dėl lietaus drenažo gedimų nebe pirmus metus. Žinau tą vietą, kažin ar gedimas yra arti namo, kur kasinėjo gačioniečiai? O gal kitoje pusėje, kur už kelių metrų nuo aštuonbučio jau auga medžiai“? – sakė seniūnas.
R. Staišiūno žiniomis, norint rasti gedimą, reikia tikrinti netrumpą drenažo sistemos atšaką, nutiestą link aštuonbučio. Tektų specialia technika kasinėti keliose vietose, pavyzdžiui, kur virš drenažo linijos išaugęs medis, galbūt ją sulaužęs ar užkimšęs šaknimis.
Seniūnas sakė, jog dėl tvinstančio vandens keliamų problemų jau rašė raštą savivaldybei.
R. Staišiūnas turi susitikimo su kaimo gyventojais protokolą. Jame užfiksuota, jog savivaldybės atstovai įsipareigoja susitarti su melioratorių organizacija – kad ši geranoriškai imtųsi padėti gačioniečiams.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis teigė, jog šios derybos dar nebaigtos.
„Pernai Gačionių žmonės buvo suorganizavę talką remontuoti drenažą. Tačiau bendrovės atsiųstas traktorininkas nesiryžo traktoriumi kasinėti linijos – buvo nežinoma, ar toje pat vietoje nėra elektros, ryšio kabelių“, – prisiminė J. Pupinis.
Drenažo remontui pinigų nėra
Pakruojo kaimo Puknionių gatvės gyventojai savivaldybei pateikė kolektyvinį laišką dėl sugedusio lietaus drenažo. Žmonės dėl drėgmės iki šiol negali įdirbti sklypų prie namų.
Drenažas buvo suremontuotas prieš keletą metų: nupjautas medis, šaknimis užkimšęs ir sulaužęs vamzdžius. Iki šių metų pavasario pakruojiškiai sistema nesiskundė.
Lietaus drenažas sugedo ir Žeimelyje, ir Ūdekuose.
J. Pupinio teigimu, dėl gedimo Ūdekuose pirmiausiai teks aiškintis, kuri sistema neveikia: stambiojo drenažo ar lietaus kanalizacijos. Jei pirmoji – ji bus suremontuota valstybės lėšomis. Tuo tarpu gyvenviečių lietaus kanalizacijos įrenginių tvarkymas – savivaldybių reikalas.
„Šiemet nėra skirta nė lito lietaus drenažo remontui. Todėl žmonėms siūlysime jį remontuoti patiems, organizuoti talkas. Pasirūpinsime, kad gedimo vietose drenažas būtų atkastas, parūpinsime talkininkams sistemos schemų, dalyvausime ir patarsime remontuojant“, – sakė J. Pupinis.
Pasak skyriaus vedėjo, ankstesniais metais iš savivaldybės biudžeto būdavo skiriama apie 50 tūkstančių litų gyvenviečių drenažo remontui (iki krizės – ir po 100 tūkstančių). Už šiuos pinigus kasmet buvo suremontuojama nuo kelių iki keliolikos gedimų visame rajone.
Kodėl tokio remonto geresniais laikais nesulaukė gačioniečiai?
Autorės nuotr.
BALA: Sugedus lietaus drenažo linijai Pakruojo kaimo Puknionių gatvėje, besikaupiančio vandens bala nuolat semia kanalizacijos šulinėlį.
PAŽADAI: Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis pažadėjo, jog remontuojant lietaus drenažą, patarinės remontininkams, tarpininkaus dėl technikos atkasti gedimų vietas.