Skaistgirio mokinių knyga skirta Lietuvai

Skaistgirio mokinių knyga skirta Lietuvai

Skaist­gi­rio mo­ki­nių kny­ga skir­ta Lie­tu­vai

Jo­niš­kio ra­jo­no Skaist­gi­rio gim­na­zi­ja Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui pa­sky­rė ypa­tin­gą do­va­ną – iš­lei­do mo­ki­nių kū­ry­bos kny­gą, ku­rio­je jie iš­reiš­kia sa­vo mei­lę tė­vy­nei, su­vo­ki­mą, kas yra gim­ta­sis kraš­tas, kuo jis bran­gus.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ra­šė ei­lė­raš­čius ir sak­mes

Moks­lo me­tų pra­džio­je Skaist­gi­rio gim­na­zi­jo­je bu­vo pa­skelb­tas mo­ki­nių li­te­ra­tū­ri­nis kon­kur­sas, skir­tas Lie­tu­vai. Da­ly­viai sa­vo pa­trio­ti­nius jaus­mus, po­žiū­rį į gim­tą ša­lį, sa­vo kraš­tą ga­lė­jo iš­sa­ky­ti ei­lė­mis, pro­za ar­ba dra­mos kū­ri­niais.

Kny­ge­lė­je „Šer­mukš­nių gat­vėj uo­gos sirps­ta“, ku­ri gi­mė per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį, iš­spaus­din­ti 32–iejų Skaist­gi­rio gim­na­zi­jos mo­ki­nių (iš vi­so be dar­že­li­nu­kų gim­na­zi­ją lan­ko 235 vai­kai – aut. pa­st.) kū­ri­niai: ei­lė­raš­čiai ir sak­mės. Ei­lės pa­ra­šy­tos ir įpras­ti­ne ri­muo­ta for­ma, ir hai­ku sti­liu­mi, kai ku­rie kū­ri­niai įgau­na ne­ti­kė­tą gra­fi­nį me­džio at­vaiz­dą.

Vie­nas ei­lė­raš­tis – tre­čios gim­na­zi­jos kla­sės at­sto­vės Gre­tos Ar­ma­ly­tės – pa­ra­šy­tas ak­ros­ti­chu, iš jo ei­lu­čių pir­mų­jų rai­džių su­si­de­da fra­zė „lie­tu­viš­kas žo­dis“. O štai mo­der­niu kal­bė­ji­mu iš­si­ski­ria taip pat tre­čios gim­na­zi­jos kla­sės auk­lė­ti­nis Pau­lius Šom­ka, ku­rio trum­pas ei­lė­raš­tis „Gim­ta­jai kal­bai ir Lie­tu­vai“ pri­me­na mi­nia­tiū­rą: „Prie­mies­čio gatvėje/ su­si­mąs­čiu­si mergaitė/ nepažįstamajam/ api­bū­di­na ap­ša­lu­sių, už­snig­tų saulėgrąžų/ žy­dė­ji­mą.// Ne vis­kas mirš­ta, ką šal­na pa­lie­čia.“ Abu jie ta­po sa­vo am­žiaus gru­pės nu­ga­lė­to­jais. Įdo­miau­sia, pa­sak lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jos Dai­nos Kal­nie­nės, kad jis ei­lė­raš­tį pa­ra­šė „prie­var­ta“. Ka­dan­gi anks­tes­nia­me dar­be kai ku­riuo­se žo­džiuo­se bu­vo pa­da­ręs klai­dų, mo­ky­to­ja lie­pė jam bū­tent su tais žo­džiais su­kur­ti sa­ki­nius. Kai pa­ma­tė re­zul­ta­tą, su­pra­to, jog ga­li pa­vyk­ti pui­kus kū­ri­nys, tik dar rei­kė­jo pa­va­di­ni­mo ir pa­bai­gos.

Tarp 1–4 kla­sių pir­mą vie­tą lai­mė­jo Ur­tė Čir­py­tė, iš ku­rios ei­lė­raš­čio paim­ta ei­lu­tė ir ta­po rin­ki­nio pa­va­di­ni­mu. 5–8 kla­sių gru­pė­je ge­riau­siais pri­pa­žin­ti Ke­vi­no Va­si­liaus­ko ei­lė­raš­čiai.

Pir­mo­sios gim­na­zi­jos kla­sės mo­ki­niai su­gal­vo­jo pa­skir­ti Lie­tu­vai tau­to­sa­kos kū­ri­nius. Jie ra­šė sak­mes apie tai, ko­dėl šuo ne­ga­li kal­bė­ti. Pir­mą vie­tą lai­mė­jo Ga­bi­ja Mail­naus­kai­tė.

Skai­ty­to­jai ga­lė­jo bal­suo­ti

Kny­ge­lės pri­sta­ty­me, ku­ris su­reng­tas praė­ju­sį penk­ta­die­nį, prieš pat Ko­vo 11-ąją, gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Edi­ta Auk­se­lie­nė sa­kė, kad jei­gu Lie­tu­va bū­tų žmo­gus, tur­būt be ga­lo ap­si­džiaug­tų, pa­ty­ru­si, kad ma­ži žmo­gu­čiai taip ją my­li ir ski­ria sa­vo kū­ry­bą.

15 lau­rea­tų bu­vo įteik­ti dip­lo­mai, vi­siems ki­tiems au­to­riams – pa­dė­kos raš­tai. O Ka­mi­lei Pau­žuo­ly­tei ati­te­ko pub­li­kos pri­zas. Vi­sa mo­ki­nių kū­ry­ba bu­vo skel­bia­ma gim­na­zi­jos fa­ce­book-o pro­fi­ly­je ir jos ei­lė­raš­tis su­rin­ko dau­giau­sia pa­tik­tu­kų – 363, o iš vi­so bal­sa­vo net 2072 žmo­nės. Taip pat dė­ko­ta kū­ri­nių, skir­tų Lie­tu­vai, kon­kur­so or­ga­ni­za­to­rėms pe­da­go­gėms: jau mi­nė­tai D. Kal­nie­nei, Iri­nai Ja­nu­lie­nei, Ni­jo­lei Brie­die­nei ir Jo­lan­tai Bi­jans­kie­nei.

Pat­rio­ti­nė­mis dai­no­mis ren­gi­nį pa­pil­dė moks­lei­viai, va­do­vau­ja­mi pe­da­go­gės Ri­tos Ei­du­kie­nės.

Au­to­rės nuo­tr.

Pag­rin­di­nė mo­ki­nių kū­ry­bos kon­kur­so ir kny­ge­lės ini­cia­to­rė mo­ky­to­ja Dai­na Kal­nie­nė sa­ko, kad ku­rian­čių vai­kų yra, tik rei­kia juos pa­ska­tin­ti.

Lau­rea­tės Ur­tės Čir­py­tės ei­lė­raš­čio ei­lu­tė „Šer­mukš­nių gat­vėj uo­gos sirps­ta“ ta­po kny­gos pa­va­di­ni­mu.

Gim­na­zi­ja įsi­kū­ru­si Šer­mukš­nių gat­vė­je, tad ir pa­va­di­ni­me „Šer­mukš­nių gat­vėj uo­gos sirps­ta“ tai at­si­spin­di.