Siūloma uždegti žalią šviesą sveikatos reformai Joniškio rajone

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Meras Vitalijus Gailius teikia rajono Tarybai siūlymą inicijuoti sveikatos centro kūrimą. Ar jis atsiras įstaigų jungimo ar bendradarbiavimo pagrindu, dar neaišku.
Joniškio rajono savivaldybės politikai pradėjo svarstyti, ar inicijuoti sveikatos centro kūrimą rajone. Sveikatos centrai, turintys užtikrinti bazinį paslaugų paketą vietos gyventojams, laikomi šalyje pradedamos sveikatos reformos gėriu regionuose. Paslaugos, tikinama, bus prieinamesnės.
Savivaldybėms leidžiama rinktis: ar kurti naują struktūrinį darinį – jungti ligoninę ir pirminės sveikatos priežiūros centrą, ar kurti bendradarbiaujančių įstaigų tinklą?

 

Pradžių pradžia

Rajono Tarybos komitetuose sveikatos centro kūrimo iniciatyvą pristatinėjo ir meras Vitalijus Gailius, ir vicemerė Vaida Aleknavičienė. Klausimas rajono Tarybai būtų teikiamas ketvirtadienį, birželio 29 dieną.

Iniciatyva rodoma, nes tik dabar (šių metų gegužės 22 dieną) sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašas.

Pagal jį du būdai gali būti įgyvendinami – struktūrinis, kai į vieną darinį jungiama rajono ligoninė ir pirminės sveikatos priežiūros centras, ir funkcinis veiklos modelis, kai sveikatos priežiūros įstaigos pasirašo bendradarbiavimo sutartis dėl sveikatos centrui priskiriamų paslaugų (ir pirminio, ir antrinio lygio) teikimo.

Pasak V. Aleknavičienės, jeigu į sveikatos centrą sutiktų jungtis ir privačios įstaigos, tai galimas būtų tik funkcinis centro veiklos modelis. Meras Vitalijus Gailius pabrėžė, jog daromas tik pirmas žingsnis.

„Jeigu Taryba pritars ir gausiu Tarybos įpareigojimą, pradėsiu sveikatos centro organizavimo procedūras“, – sakė meras. Jis pabrėžė, jog rajone sveikatos priežiūros įstaigos jau bendradarbiauja.

V. Gailius įvardijo ir kokias procedūras pradėtų: būtų skelbiama vieša informacija apie planuojamą kurti sveikatos centrą ir raštu būtų kreipiamasi į visas sveikatos priežiūros įstaigas, tarp jų ir privačias įstaigas, kurios rajono savivaldybėje teikia planuojamas sveikatos centro paslaugas. Pasak mero, vyktų ir susitikimai su įstaigų kolektyvais, o gavus raštiškus atsakymus, būtų grįžtama į Tarybą dėl vienokio ar kitokio sveikatos centro kūrimo būdo. Reformai pasiryžus, galima būtų sulaukti ir europinių pinigų injekcijų.

„Kokia būtų nauda gyventojams?“ – klausė opozicijos atstovai komitetuose.

„Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gerėtų“, – tikino vicemerė V. Aleknavičienė.

Ką mano įstaigų vadovai

Joniškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Lina Martinaitienė nelinkusi daug komentuoti: „Politikai spręs, kokiu keliu eiti.“ Ji tik akcentuoja, jog teigiamas dalykas, kad atsiranda bazinis paslaugų paketas, kurį privalu užtikrinti rajono gyventojams.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas dar prieš metus yra sakęs, jog sveikatos reformai skirti pinigai „rūdija“, o dabar, jo žodžiais, dar ir baisiai nuvertėjo.

„Mes reformos laukiame jau dvejus metus, buvome suskaičiavę, kaip galėtume panaudoti 3 milijonus eurų atnaujinti ligoninei, dabar jau tiek darbų neatliktume, kiek planavome“, – sako jis.

„Koks darinys yra sveikatos centras, nelabai kas supranta ir valdžios institucijose, o ir ministerijos retorika yra pasikeitusi, – pastebi M. Gedminas. – Anksčiau reforma buvo siejama su rajonais, rajonų ligoninėmis, dabar iš europinių pinigų skirstymo matome, kad keistis turi tik rajonai, bet didžiausi pinigai eina didiesiems centrams. Iš 800 milijonų eurų, skirtų sveikatos reformai, tik 76 milijonai eurų skiriama rajonų ligoninėms.“

„Paskata jungtis ir paskata keistis yra visiškai minimali, – teigia ligoninės vadovas. – Bet reforma išlieka aktuali, nes mažoms rajonų ligoninėms didžiulis iššūkis yra žmogiškieji ištekliai. Nykstančioms ligoninėms apsijungimas su pirminės sveikatos priežiūra yra išeitis. Bet mums nelabai tiktų, nors aš jokiai formai neprieštaraučiau.“

„Apsijungus ligoninei ir poliklinikai galbūt mažiau reikėtų buhalterijos ir personalo specialistų, bet pačių įstaigų veikla yra visiškai kitokia, funkcijos skirtingos. Ir kaip į tą struktūrinį paveikslą įsipieštų privačios įstaigos?“ – svarsto jis.

Jo nuomone, reikėtų eiti įstaigų bendradarbiavimo keliu, kokiu ligoninė eina jau pusantrų metų: „Mes esame sudarę sutartis tiek su privačiais sveikatos priežiūros centrais, tiek su rajono pirminės sveikatos priežiūros centru, vadovai reguliariai susitinkame, informuojame šeimos gydytojus apie naujas ligoninės paslaugas, o jie informuoja apie savo poreikius, tokį neformalų bendradarbiavimą esame pradėję, o jis atitinka sveikatos centro nuostatus.“

M. Gedminas taip pat pritaria, jog reformos reikalavimas teikti bazinį paslaugų paketą yra geras dalykas.

„Toks paketas labai reikalingas gyventojams, o jį įgyvendinti bendradarbiaujančios įstaigos galės sutarčių pagrindu, pasiskirstydamos kokias paslaugas kas gali geriau suteikti, mažėtų tuomet ir konkurencija tarp įstaigų“, – teigia M. Gedminas.

Be to, manąs, kad abi sveikatos centro kūrimo formos vienodai turėtų būti skatinamos. Dabar to nėra.

„Jeigu jungtumėmės struktūriškai, gautume 500 tūkstančių eurų daugiau nei bendradarbiaudami pagal sutartis. Bet kokia nauda iš įstaigų jungimosi pacientams, kokia nauda specialistams? Nematau, nežinau. Todėl nesuprantu Sveikatos apsaugos ministerijos daromo finansinio spaudimo jungtis. Abi formos vienodai turėtų būti remiamos“, – svarsto ligoninės vadovas.