Simo šaukinys sklinda po pasaulį

Si­mo šau­ki­nys sklin­da po pa­sau­lį

Trum­pų­jų ban­gų ra­di­jo ry­šys – pui­ki prie­mo­nė ras­ti drau­gų bet ku­ria­me pa­sau­lio kraš­te, kur­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas, iš­mok­ti su jo­mis drau­gau­ti – įsi­ti­ki­nęs sep­ty­nio­lik­me­tis Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jos moks­lei­vis Si­mas Pu­džiu­vė­lis, mė­gi­nan­tis įsi­tvir­tin­ti ra­di­jo mė­gė­jų pa­sau­ly­je. Ir at­ro­do, kad tai jam ne­blo­gai se­ka­si.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Kū­ry­bi­nio dar­bo re­zul­ta­tas – 3D spaus­din­tu­vas

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­ve­nan­tis S. Pu­džiu­vė­lis jau ke­le­tą me­tų do­mi­si iš­skir­ti­niu ra­di­jo mė­gė­jų ho­biu, tu­ri sa­vo ra­di­jo mė­gė­jo šau­ki­nį LY3EU ir, tu­rė­da­mas lais­vo lai­ko, mie­lai rez­ga ra­di­jo ry­šius su vi­so pa­sau­lio ra­di­jo mė­gė­jais.

„Pri­si­min­ki­me, kas Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se rug­sė­jo 11-ąją bokš­tuo­se dvy­niuo­se įstri­gu­siems žmo­nėms pa­dė­jo su­si­siek­ti su ar­ti­mai­siais: kai te­le­fo­no tink­lai „už­lū­žo“ nuo di­džiu­lio skam­bi­nan­čių ant­plū­džio – jiems pa­dė­jo ra­di­jo mė­gė­jai“, – apie trum­pa­ban­gi­nin­kų ga­li­my­bes Si­mas pa­sa­ko­ja su tam tik­ru pa­si­di­džia­vi­mu.

Į ra­di­jo mė­gė­jų bū­rį vai­ki­nas atė­jo pa­laips­niui. Pir­miau­sia su­si­do­mė­jo elekt­ro­ni­ka – sche­mų li­ta­vi­mu, kū­ri­mu, konst­ra­vi­mu. Dar vai­kys­tė­je tar­si pri­li­pęs ste­bė­jo, kaip tė­tis tvar­kė kaž­ko­kį apa­ra­tą.

Si­mas šyp­so­si – šian­dien jis jau pra­len­kė tė­tį: „Bet tė­tis ma­ne už­ve­dė ant to ke­lio, ku­riuo da­bar ei­nu.“

Koks bu­vo pir­ma­sis jo su­konst­ruo­tas daik­tas, net ne­be­pa­me­na. Už­tat pa­me­na, jog la­bai mė­go ar­dy­ti. Rū­pė­jo su­ži­no­ti, kaip kas vei­kia, tik daž­niau­siai vis­ko su­dė­lio­ti į vie­tas taip, kaip bu­vo, ne­pa­vyk­da­vo.

Pa­ty­ri­mo dau­giau­sia sė­mė­si in­ter­ne­te, ka­dan­gi li­te­ra­tū­ros apie tai ne­la­bai bu­vo.

„In­ter­ne­to pa­gal­ba ga­li­ma ras­ti ir rei­ka­lin­gų da­lių. Čia la­biau­siai pa­si­tar­nau­ja Ki­ni­ja – iš ten ga­li už­si­sa­ky­ti ko tik no­ri ir įgy­ven­din­ti „elekt­ro­ni­nes“ vi­zi­jas“, – sa­ko vai­ki­nas.

La­biau­siai pri­trūks­ta dar­bui rei­ka­lin­gų įran­kių, bet jie moks­lei­viui yra per bran­gūs, to­dėl daž­niau­siai per­ka da­lis. Pa­vyz­džiui, mik­ro­kont­ro­le­rius. Anot Si­mo, par­duo­da­mi la­bai pa­to­giai su­rink­ti mo­du­liai, to­dėl net vai­kai ga­li la­vin­tis ir su­kur­ti kaž­ką.

Pats Si­mas di­džiuo­ja­si sa­vo su­kur­tu 3D spaus­din­tu­vu.

Pir­mą­jį su­rin­ko pa­de­da­mas tė­čio, bet jis pra­stai vei­kė. Ta­da su­rin­ko ant­rą.

„Kai rin­kom pir­mą­jį, de­ta­lių pra­ktiš­kai ne­bu­vo įma­no­ma gau­ti, o jų kai­na bū­da­vo to­kia, kad ge­riau jau nau­ją daik­tą nu­si­pirk­tum, to­dėl de­ta­les da­rė­mės pa­tys: grę­žėm, pjaus­tėm ir pa­na­šiai.

O ant­ram spaus­din­tu­vui de­ta­les at­si­spau­džiau su se­nuo­ju ir su­rin­kau iš jų nau­ją“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas apie pa­vy­ku­sį dar­bą, ku­riuo pra­dė­jo nau­do­tis vi­sai ne­se­niai.

Yra su­rin­kęs li­ta­vi­mo sto­te­lę, nes tuo me­tu jos bu­vo ga­na bran­gios, o jam rei­kė­jo ge­ro li­tuok­lio. Da­bar, sa­ko, ir ki­nie­tiš­kų ga­li­ma ga­na ne­blo­gų nu­si­pirk­ti.

Už­duo­tis sau – įval­dy­ti Mor­zę

Kai Si­mas įsi­lie­jo į trum­pa­ban­gi­nin­kų gre­tas, jis daug ką su­si­ren­ka pa­ts – tai ko­kią an­te­ną, tai dar ką.

Da­bar ban­do rink­ti ra­di­jo švy­tu­rį, ku­ris ra­di­jo mė­gė­jams leis­tų bend­rau­ti pa­na­šiai kaip ži­nu­tė­mis. Kad ir ne­lai­mės at­ve­ju, jei ding­tų te­le­fo­no ry­šys. Ši sis­te­ma, pa­sak rad­vi­liš­kie­čio, gan pla­čiai nau­do­ja­ma už­sie­ny­je, o jis sten­gia­si, kad ir Lie­tu­vo­je ji tap­tų po­pu­lia­res­nė.

Ra­di­jo ry­šiui ne­rei­kia ry­šio bokš­tų, jam už­ten­ka no­rin­čių bend­rau­ti dvie­jų ra­di­jo mė­gė­jų ir, aiš­ku, elekt­ros. Dar rei­kia iš­lai­ky­ti eg­za­mi­ną ir gau­ti ati­tin­ka­mą ka­te­go­ri­ją. Si­mas praė­ju­sį ru­de­nį ga­vo aukš­tes­nio ly­gio „A“ ka­te­go­ri­ją.

No­rą gi­lin­tis šio­je sri­ty­je S. Pu­džiu­vė­liui pa­ska­ti­no Lon­do­ne vy­ku­si jau­nų­jų ra­di­jo mė­gė­jų sto­vyk­la, į ku­rią su­va­žia­vo ko­ne šim­tas šio po­mė­gio en­tu­zias­tų – iš vie­nos ša­lies ne dau­giau pen­kių žmo­nių. Si­mas jų bū­ry­je bu­vo jau­niau­sias.

Sto­vyk­lo­je su­pra­to, kad bū­tų daug įdo­miau nau­do­tis jo tu­ri­mu pla­tes­nio dia­pa­zo­no ra­di­jo apa­ra­tu, ta­čiau to tuo­met ne­lei­do že­mes­nė ka­te­go­ri­ja. To­dėl vi­sa lie­tu­vių ko­man­da su­ta­rė iš­si­lai­ky­ti aukš­tes­nę. Si­mas iš­si­lai­kė pir­mas.

Šie­met jis ren­gia­si vyk­ti į ki­tą pa­na­šią tarp­tau­ti­nę ra­di­jo mė­gė­jų sto­vyk­lą, ku­ri vyks Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je.

„Sto­vyk­la man da­vė daug nau­dos ir bu­vo įdo­mi. Ji pa­kei­tė po­žiū­rį į šį ho­bį, ku­ris iš pra­džių at­ro­dė dau­giau skir­tas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Ten pa­ma­čiau, kad ir jau­ni­mui šio­je sri­ty­je yra ką veik­ti ir nu­veik­ti“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas.

Sto­vyk­lo­je ra­di­jo mė­gė­jai mo­kė­si pa­si­da­ry­ti an­te­nas, do­va­nų ga­vo ra­di­jo apa­ra­tą, ku­rį pa­tys su­si­rin­ko ir su­si­jun­gė.

„Gai­la, kad apa­ra­tas – Mor­zės, ku­rios dar ne­su įval­dęs, nors tai ir la­bai įdo­mu. Bū­ti­nai tu­rė­siu su­siim­ti ir iš­mok­ti šią abė­cė­lę – net pa­vy­das ėmė, kai ma­čiau sto­vyk­lo­je ją įval­džiu­sius.

Bu­vau ir aš iš­mo­kęs be­veik vi­są, bet ne­si­to­bu­li­nau ir pri­mir­šau. Kas nuo­lat mo­ko­si, val­do ją taip, kad oho ho. Šis apa­ra­tas man – lyg pri­mi­ni­mas, kad ją tu­riu iš­mok­ti“, – pa­ža­dą sau pri­si­mi­nė trum­pa­ban­gi­nin­kas.

Įval­džiu­sie­ji Mor­zę esą tu­ri pri­va­lu­mą, nes Mor­ze ga­li­ma pa­gau­ti to­li­mes­nį kon­tak­tą nei bal­su – šis sig­na­las to­liau sklin­da.

Var­žy­bos – ga­li­my­bė to­bu­lė­ti

Vie­na nau­jes­nių S. Pu­džiu­vė­lio aist­rų – da­ly­va­vi­mas ra­di­jo mė­gė­jų var­žy­bo­se. Jos su­tei­kia ga­li­my­bių iš­ban­dy­ti su­kur­tas nau­jas tech­no­lo­gi­jas.

Pas­ku­ti­nės var­žy­bos – Birš­to­ne Lie­tu­vos ra­di­jo spor­to fe­de­ra­ci­jos su­reng­tos aki­vaiz­di­nės trum­pų­jų ban­gų ra­di­jo ry­šių var­žy­bos „Lie­tu­vos tau­rė“. Jo­se ra­di­jo sto­tis lau­ke įsi­ren­gę da­ly­viai tu­rė­jo per 1,5 va­lan­dos už­megz­ti kuo dau­giau kon­tak­tų.

„To­kio ti­po – lau­ko są­ly­go­mis – su­reng­tos var­žy­bos man bu­vo pir­mos. Iki tol daž­niau­siai jos vyk­da­vo ge­rai įreng­to­se sto­ty­se, su ge­rais apa­ra­tais. Čia pa­ma­čiau, kad to­bu­lė­ti tik­rai yra kur. Bu­vau pa­si­sko­li­nęs pra­sto­ką an­te­ną. Tai man pa­ki­šo ko­ją. Bū­čiau už­mez­gęs gal 20 ry­šių dau­giau, jei an­te­na bū­tų bu­vu­si aukš­tes­nė“, – ap­gai­les­ta­vo vai­ki­nas.

To­li­miau­sias Si­mo bal­su už­megz­tas kon­tak­tas – su Kroa­ti­ja. To­li­miau­sias skait­me­ni­nis ry­šys – su Ka­na­da.

„Pa­sau­ly­je skai­čiuo­ja­ma ke­li mi­li­jo­nai ra­di­jo mė­gė­jų. Lie­tu­vo­je jų yra ke­li šim­tai. Šiais mo­der­niais lai­kais, kai pa­sau­lis ap­raiz­gy­tas op­ti­niais ka­be­liais, kom­piu­te­ri­niais tink­lais, kai vi­si ki­še­nė­je ne­šio­ja­mės mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, net ne­su­si­mąs­to­me iš kur vis­kas at­si­ra­do. O vi­so to pra­di­nin­kai bu­vo ra­di­jo mė­gė­jai. Ir ti­kiu, kad jų gre­tos nuo­lat augs“, – op­ti­mis­tiš­kai sa­ko­ra­di­jo en­tu­zias­tas iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no, sa­vo gy­ve­ni­mą sva­jo­jan­tis su­sie­ti su elekt­ro­ni­kos in­ži­ne­ri­ja.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ra­di­jo mė­gė­jas Si­mas Pu­džiu­vė­lis šį 3D spaus­din­tu­vą su­konst­ra­vo pa­ts.

Į ra­di­jo mė­gė­jų pa­sau­lį įžen­gęs rad­vi­liš­kie­tis Si­mas Pu­džiu­vė­lis ti­ki, kad ja­me sa­vo ni­šą ga­li ras­ti ir jau­ni­mas.

Var­žy­bo­se, ku­rios vy­ko lau­ko są­ly­go­mis, Si­mas da­ly­va­vo pir­mą kar­tą.