Naujausios
Šildymo sezonas baigiasi – skolos lieka
Pirmadienį oficialiai baigiant šildymo sezoną, vartotojai už šilumą tebebuvo skolingi per 1,21 milijono litų. Šiluma liko viena brangiausių šalyje, nors iš 2–osios pakruojiečiai šilumininkai ir nusileido į ketvirtąją tokios statistikos vietą.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Skolų šleifas
„Pakruojo šilumos“ ekonomistas Arūnas Venslovas suskaičiavo, jog po drastiško vasario vartotojai už šildymą liko skolingi daugiau kaip 1,21 milijoną litų. Iš to skaičiaus gyventojai – 540 tūkstančių, įmonės bei organizacijos – per 482 tūkstančius litų.
Tokios sumos buvo kovo 1–ąją. Nes už kovą vartotojai moka iki balandžio pabaigos, ir skaičiai dar negalutiniai.
Gruodį pakruojietiška šiluma savo kaina nusileido tik tiekiamai Prienuose ir buvo antrojoje statistikos lentelės vietoje. Balandį pakruojiškiai liko ketvirti.
A. Venslovo pastebėjimu, šildymą kiek atpigino sušilęs oras – vidutinė paros temperatūra kovą buvo 1,9 laipsniai šalčio.
Pirmadienį iki pietų dar ne vienose vartotojų patalpose radiatoriai tebešilo. Sustabdyti šilumos tiekimą gyventojams bei vaikų darželiams šilumininkai turėjo laiko iki dienos pabaigos. Norintys dar ilgiau šildytis gyventojai turi raštu kreiptis į „Pakruojo šilumą“.
Valstybinėse įstaigose bei organizacijose patalpos nebešildytos nuo balandžio 12–osios.
Kainų „žirklės“
Kovą „Pakruojo kraštas“ jau rašė, kad kai kurie gyventojai sąskaitas už šildymą gavo didesnes, nei apskritai uždirba.
Šildymo kainos Pakruojyje kai kuriuose pastatuose skiriasi kelis kartus.
Vasarį brangiausiai mieste šildėsi Kęstučio 8–ojo namo gyventojai – kvadratinio metro šildymas čia atsiėjo 16,17 lito. Tuo pačiu šilumos tiekimo punktu besinaudojančioje Savivaldybės administracijoje jis buvo per pusę pigesnis.
A. Venslovo teigimu, skirtumas atsirado dėl to, kad abiejuose pastatuose įrengti atskiri šilumos mazgai.
S. Ušinsko 22–ojo namo gyventojai už kvadratinio metro šildymą vasarį mokėjo 14,59, Taikos 26–ojo – 13,91 lito.
Tuo tarpu socialiniame penkiaaukštyje bei P. Mašioto gatvės 59–ajame name tą patį vasarį už šildymą skaičiuota atitinkamai 6,96 ir 6,25 lito už kvadratinį metrą.
Socialiniame name mažą kainą lėmė šiuolaikiška šilumą taupanti statyba. O 59–ojo daugiabučio gyventojai, A. Venslovo žiniomis, pasirinko verčiau žvarbius butus, nei dideles sąskaitas.
Tarp valstybinių įstaigų šildymo brangumo „rekordą“ pasiekė J. Pakalnio muzikos mokykla – čia vasarį šildyti kvadratinį metrą kainavo 20,42 lito ( pustrečio karto brangiau, nei savivaldybės pastatą). Kovą ši kaina sumažėjo aštuoniais litais.
Mero pareigas einantis vicemeras Romas Medzveckas prisipažino nežinantis, kodėl taip brangu šildyti muzikos mokyklą. Nes šildymo kainų neanalizavo, tą dar reiktų padaryti.
Netvarka neturėjo įtakos kainoms?
Metų pradžioje „Pakruojo kraštas“ ne kartą rašė apie netvarką ir savivalę „Pakruojo šilumos“ ūkyje. Tarybos nariai buvo suradę stalių, automobilių remonto dirbtuves, šalia dujų katilų stovinčią techniką. O įmonės reikalams naudojamame šildomame garaže taip ir neaptikę šilumos ir elektros skaitiklių.
Tuokart „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis viešai pripažino, kad visos išlaidos įskaičiuojamos į šilumos kainą vartotojams.
Įmonę tikrino ir savo išvadas pateikė savivaldybės kontrolės tarnyba. Šilumininkams pareikšta pastabų.
R. Medzveckas tikino, kad kontrolierių nustatyti trūkumai šilumos kainos vartotojams neįtakojo.
BRANGIAUSIA: Brangiausiai centralizuotai besišildžiusi Pakruojo valstybinė įstaiga – muzikos mokykla.
NEĮTAKOJO: Mero pareigas einantis vicemeras Romas Medzveckas tvirtino, kad netvarka „Pakruojo šilumoje“ šildymo kainos neįtakojo.
Autorės nuotr.