Naujausios
Šienapjūtė. Ūkininkus apgaudinėja sinoptikai
Šienapjūtė įsibėgėja. Ūkininkai džiaugiasi sodria žole. Tik pyksta, kad juos apgaudinėja sinoptikai. Vis gąsdina lietumi, bet dažniausiai visai nelyja arba tik pakrapija. „Jeigu būtume besąlygiškai pasitikėję sinoptikais, šienapjūtės dar būtume nė nepradėję ,“ – sako ūkininkai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sausas palaidas šienas – nepakeičiamas
Šiuo metu ūkiuose populiarėja naujos pašarų ruošimo žiemai technologijos. Ūkininkai vis mažiau priklausomi nuo gamtos. Tačiau Kražių seniūnijos Syderiškės kaime (Kelmės rajonas) ūkininkaujantys Onutė ir Vytautas Viršilai sako, jog niekas negali pakeisti sauso, į daržines sukrauto palaido šieno. Jis kvėpuoja, nesupelija, nepraranda vasaros kvapo. Gyvuliai tokį pašarą mieliausiai ėda.
Tik prišienauti tokio šieno lietingoje Lietuvoje – sudėtinga. Onutė ir Vytautas viliasi, jog ši vasara leis prisikaupti užtektinai šieno atsargų. Birželis – nelietingas.
Didelę bandą melžiamų karvių turintys ūkininkai iki viduržiemio užtenka daržinėje sukrauto palaido šieno. Stengiasi, kad šis pašaras būtų kokybiškas. Iš neperaugusios žolės. „Jeigu kaime užtektų atsakingų darbininkų, visas pašaras karvėms turėtų būti tik sausas palaidas šienas, – mano Onutė Viršilienė. – Jį gyvuliai tiesiog pasigardžiuodami šlemščia. – Ruošiame žiemai ir kitokių pašarų. Presuojame šieną į ritinius, sukame šienainį į plėvelę. Bet kitus pašarus karvės ne taip mėgsta kaip šieną.“
Ir tai suprantama. Gyvulys irgi skiria kokybiškus pašarus nuo nekokybiškų. Į plėvelę susuktas šienainis kartais papelija, įgauna nemalonų kvapą.
Į rulonus susuktame šiene kartais pasitaiko nuo preso atskilusių metalo virbukų. Juos prarijusios karvės gali nugaišti. Todėl kai kurie ūkininkai specialiai įveda gyvuliams magnetukus, kad metalo gabaliukus sutrauktų ir jie nepradurtų skrandžio arba stemplės. O tradiciniu būdu sušienautas sausas palaidas pašaras apsaugo gyvulius nuo tokių pavojų.
Pasak ūkininkų, sausas kvepiantis šienas gyvuliams reikalingas dar ir dėl virškinimo. Nuo plėvelėje užkonservuotos žolės karvės pradeda viduriuoti. Būtinai reikia duoti sauso šieno. Viršilų bandai net vasarą pametama sauso šieno, kad parupšnotų paėdę žolės. Taip susitvarko virškinimas.
Daugiau žolės iš sukultūrintų pievų
Pieno ūkį turintys Viršilai ganykloms naudoja 15 hektarų, o pievoms – 30 hektarų savo valdomų žemės plotų. Ganyklose įsėja specialią neaukštą žolę. Sukultūrintos ir pievos. Jose daugiau ir sodresnės žolės.
Visą reikalingą šienavimo techniką turintys Viršilai pirmąją žolę paskiria sausam palaidam šienui. Dalį suka į rulonus. Plėvelėje dažniausia konservuoja atolą. Onutė tvirtina, jog iš tiesų čia geriausiai tinka žodis „konservuoti“, nes šienainis plėvelėje geriausiai išsilaiko, kai dedamas fermentas.
Sukultūrintos pievos ir ganyklos – brangus malonumas. Tačiau, pasak ūkininkų, primilžiai atperka išlaidas.
Silosas dukart pigiau
Maneikiuose pieno ūkį turintis Albertas Brazas daugiausia žolės deda į siloso duobes. Toks pašarų ruošimo būdas, pasak ūkininko, atsieina du kartus ar net pustrečio karto pigiau negu sukti šienainį į polietileno plėvelę. Brangiai kainuoja plėvelė ir technologijos.
Susikooperavęs su broliu ir seserimi Albertas Brazas įsigijo visą šienavimo techniką. Bendram jų šeimos ūkiui, kuriame per 200 karvių ir per 400 galvijų žiemai paruošiama 2400 tonų žolės siloso, 1200 tonų kukurūzų siloso ir apie 500 tonų šieno rulonuose.
Kad paruoštų tiek pašarų, turi nušienauti 400 hektarų pievos. Tad šiuo metu ūkininkų technika ruošia šieną. „Kol leidžia orai, reikia skubėti, – sako Albertas Brazas. – Iš pradžių baiminomės, jog galime nespėti „paimti“ šieno. Sinoptikai nuolat apgaudinėja. Praneša lietų, bet nelyja. Kartais tik truputį pakrapija. Gerai, kad nepaisydami jų pranašysčių darbavomės pievose. Jeigu būtume patikėję snoptikais, dar būtume nė nepradėję šienapjūtės.“
Šienauti jau reikia skubėti
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, jog jau reikia paskubėti paimti šieną. Žolės bręsta. Pašarų kokybė prastėja su kiekviena diena. Šiemet žolė – nebloga. Pašarų ūkininkams turėtų užtekti. Ypač tiems, kurie šienauja suskultūrintose pievose. Ir orai bent kol kas šienapjūtei netrukdė.
Pasak Juozo Rimkaus, šiuolaikinės technologijos ūkininkus ir per šienapjūtę daro vis mažiau priklausomus nuo gamtos. Stambesnieji ūkininkai suka pavytintą žolę į plėvelę, džiovintą – į rulonus, deda silosą į duobes. Smulkesniuose ūkiuose dar populiarus ir palaidas šienas.
Šienapjūtė – nepigus vasaros darbymetis, maitinantis žiemą.
ŠIENAPJŪTĖ: Šienapjūtė įsibėgėja. Šiuo metu ūkininkai stengiasi kuo daugiau prisikaupti sauso šieno.
TRADICIJOS: Kražių seniūnijoje Syderiškės kaime ūkininkaujantis Vytautas Viršilas per vasarą paruošia savo bandai ir šieno rulonų ir šienainio plėvelėje. Tačiau sako, jog gyvuliams labiausiai patinka sausas, palaidas, kvapo nepraradęs šienas.
APGAULĖ: Maneikiuose ūkininkaujantis Albertas Brazas apgailestauja, jog per šienapjūtę ūkininkus ne kartą apgavo sinoptikai. Jie žadėjo lietų, bet nelijo. Jeigu būtų tikėję orų pranešėjais, būtų dar nė nepradėję šienapjūtės.
Autorės nuotr.