„Šiau­rės Kla­nas“ ke­lia­vo Kur­šių ne­ri­ja

„Šiau­rės Kla­nas“ ke­lia­vo Kur­šių ne­ri­ja

„Šiaurės Klanas“ keliavo Kuršių nerija

Liepos pirmojoje pusėje sporto klubas ,,Cunami“ sukvietė aktyvaus laisvalaikio mėgėjus į vienuoliktąjį žygį ,,Šiaurės Klanas“. Žygeiviai keliavo ir stovyklavo Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Į tikslą – pėsčiomis, dviračiais ir burlaiviu

Žygio vadas Valdemaras Kozlovas teigia, kad "Šiaurės Klano – 11“ tikslas buvo organizuoti jaunimui dinamišką pažintinį sportinį žygį-stovyklą: pasitelkiant kuo įvairesnius keliavimo būdus, naudojantis minimaliu inventoriaus kiekiu ir atsisakant palapinių. O kartu su originalia savivaldos sistema, sukurta per žygių istoriją, sudaryti palankias sąlygas sveikų įgūdžių ir bendravimo kultūros ugdymui.

Pirmajame etape žygeiviai pėsčiomis nukeliavo iš Smiltynės į Juodkrantę, poilsio akimirkomis nusimetę kuprines, maudėsi jūroje. Antras etapas –  greitai pralėkti dviračiais iki Nidos, grožintis nacionalinio parko gamtovaizdžiu, sustojant lankytinose rezervato vietose.

Trečiame etape žygeivių laukė "jūrinė odisėja“ mariomis senoviniu burlaiviu – kurėnu. Tokių dvylikto amžiaus burlaivių pasaulyje likę vos penketas. Poilsiautojai Nidoje stebėjo, kaip "piratų“ įgula, vadovaujama kapitono Aurelijaus, iškėlusi bures palieka uostą.

Ketvirtas žygio etapas – konkursai ir turnyrai stacionarioje stovykloje prie marių. Buvo organizuojamos šaltojo ginklo valdymo pratybos. "Klaniečiai" mėtė kirvį, šaudė iš lanko, kovėsi lazda.

"Nepasisekė“ su oru. Visą laiką glostė saulė, nebuvo nei Klanui įprastos audros, nei lietus lijo... Jokių sąlygų pademonstruoti ankstesniuose žygiuose įgytus adaptacijos gamtoje įgūdžius“, – šypsojosi V. Kozlovas.

Pasak vadovo, žygeiviai mėgsta ekstremalias akimirkas ir jas labiausiai įsimena.

Konkursai ir apdovanojimai

Populiariais "Šiaurės Klane“ tapusių dienos devizų konkursų nugalėtojus rinko visi stovyklautojai, o laimėjo gavusieji daugiausiai pliusų: ,,Padėk draugui“ – Viktorija Preitakaitė, ,,Komplimentų sakymo“ – Ieva Kozlovaitė, ,,Anekdotų“ – Mindaugas Buožius, ,,Optimizmo“ – Valdemaras Kozlovas, „Šypsenos“ – Danas Buožius, „Dosnumo“ – Egidijus Bužavas.

Originaliausios kaukės – šukuosenos konkursą laimėjo Danas Buožius (Girių karalius, visų šernų kaimenės valdovas). Mindaugui Buožiui (Girių gladiatoriui) atiteko antroji vieta, o Violetai Mickutei (Jurgei) – trečioji. ,,Tomahauko“ (karo kirvio mėtymo į taikinį) turnyre nugalėjo Tomas Sakalauskas, taikliai pataikęs septynis kartus iš dešimties. Antras buvo Laurynas Udra, trečias – Danas Buožius.

,,Robinhudo“ (šaudymo į taikinį iš lanko) turnyre nugalėtoju tapo Kostas Dryžas. Antroji vieta atiteko Egidijui Bužavui, trečioji – Mindaugui Buožiui.

Žygeiviai apdovanojami ne tik už dalyvavimą konkursuose ir turnyruose. Žygio vadovybė taip pat vertina gebėjimą veikti grupėje, prisiimti atsakomybę už save ir kitus, rūpintis bendražygiais.

Legionieriams Ernestui Kuginiui, Laurynui Udrai, Tomui Pečiukui, Evaldui Kazlauskui ir Domantui Maurakui įteikti atminimo, ,,Klaniečio“ medaliai. Draugiškumo medalį pelnė klano vado pavaduotoja Diana Kozlovienė. Medaliais ,,Už pareigingumą“ apdovanotos legionierės Violeta Mickutė, Agnė Mykolaitytė, Greta Adomavičiūtė, Ieva Kozlovaitė. ,,I laipsnio strategijos“ ordinu įvertintas stovyklos komendanto Tado Kozlovo darbas. Legatai – Tomas Sakalauskas ir Danas Buožius, žvalgybos vadas Kostas Dryžas, renginių organizatorius Mindaugas Buožius ir legionierius Egidijus Bužavas apdovanoti ,,Atsakomybės“ ordinais. Maistininkei Viktorijai Preitakaitei įteiktas aukščiausias šiame žygyje, ,,Riterio“ ordinas.

Tradiciją sukūrė nuotykių ieškotojai

Žygio idėja atsirado prieš dvylika metų, kuomet šimtas įvairaus amžiaus paauglių ir jaunuolių leidosi ieškoti nuotykių Lietuvos pajūriu.

„Nuo to laiko „Šiaurės Klanas“ kiekvienais metais ieškojo, kaip įdomiau keliauti ir poilsiauti. Buvo organizuojamos stacionarios ir mobilios stovyklos, orientuotos į dalyvių masiškumą. Taip pat – ekstremalios žygio versijos mažesnėms grupėms: naudojantis minimaliu inventoriumi, keliaujant naktimis, nakvojant po atviru dangumi ir prasčiausiu oru. Per eilę metų išbraidyti Lietuvos miškai, plaukta jachta organizuojant jungos mokymo pratybas. Vėliau kelionių ir stovyklų tradicija papildyta sportiniais vandens žygiais. Plaukta baidarėmis Dzūkijos, Žemaitijos ir Aukštaitijos upėmis“, – prisimena V. Kozlovas.

Vadovas pastebi, kad ėmusis ekstremalių žygių – stovyklų modelio, ,,Šiaurės Klanas“ tapo lyderių ir būsimų organizatorių mokykla. Žygiai sunkėjo, o keliauti darėsi vis įdomiau.

Nuotraukos iš klubo „Cunami“ archyvo

PAJŪRIU: Pirmąjį žygio etapą keliautojai įveikė pajūriu pėsčiomis.

VAKARAI: Vakarus "klaniečiai" leido prie bendro laužo.

KOPOS: Kopas vieni žygeiviai bandė įveikti dviračiais važiuodami, o kiti juos tiesiog užsikėlė ant pečių.

„PIRATAI": Prieš išplaukdami kurėnu, Valdemaras Kozlovas (pirmame plane) ir kiti žygeiviai persirengė piratais.