Naujausios
Šilumos sąskaitos įvarė siaubą:
žmonės tampa „Pakruojo šilumos „ baužiauninkais
Centralizuota šiluma besinaudojantiems Pakruojo gyventojams siaubą įvarė rekordinės sąskaitos už vasarį.
Tokių sumų anksčiau dar nebuvo pasiekta, nors Pakruojis nuolat linksniuojamas tarp brangiausių šalies rajonų.
Kai kurių pakruojiškių sąskaitos dvigubai didesnės už algą.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Paskutiniesiems vartotojams šiluma – „auksinė“
Vieno kambario bute su šeima gyvenanti neįgali L. Gaubienė už vasarį sulaukė 704 litų sąskaitos už šildymą bei karštą vandenį.
Kadangi Taikos gatvėje esančios daugiabučio gyventojai bijojo didelių sąskaitų, net per speigus šildėsi tik tiek, kad kambariuose būtų apie 15 laipsnių šilumos.
L. Gaubienė, bijodama susargdinti kartu gyvenančius mažus anūkus, buvo įjungusi elektrinį šildytuvą. Tad dar keliasdešimt litų „prisuko“ elektros skaitiklis.
Moters šeimai kompensacija už šildymą bei karštą vandenį įstatymiškai nepriklauso.
R. Laurinavičienė, taip pat turinti negalią – dviejų kambarių buto toje pačioje laiptinėje savininkė. Jos sąskaita siekė beveik aštuonis šimtus litų. Suskaičiavus kompensaciją, mokėti reikės šiek tiek daugiau kaip šešis šimtus litų.
Abi kaimynės gyvena daugiabutyje Taikos gatvėje, kuriame iš dvidešimt vieno beliko trys centralizuotai šildomi butai.
Tebešildomas oras
Kitų šio namo butų savininkai jau prieš kiek metų atsijungė.
Tačiau šilumos mazgas name ligšiol nepakeistas mažesniu, atitinkančiu vartotojų kiekį. Ir neperkeltas į laiptinę, kurioje ir belikę šie paskutinieji vartotojai.
Šiluma jiems keliauja vamzdžiais keliasdešimt metrų po žeme – per kiemą. Nes namas „U“ formos.
L. Gaubienė ir R. Laurinavičienė skaičiavo, kiek kartų jau kreipėsi į UAB „Pakruojo šiluma“, Pakruojo savivaldybės vadovus, prašydamos pertvarkyti šilumos mazgą į mažesnį. Ir perkelti į laiptinę, kurioje ir yra šildomi butai. Taip žmonės tikisi sumažinti paslaugos sąskaitas.
„Visi valdininkai pripažįsta, kad taip būtų taupoma šiluma. Tačiau nieko nedaro. Šilumininkai tvirtina, kad toks perkėlimas – brangus, žmonės turėtų už jį sumokėti šešis tūkstančius litų. Nors mazgas – jų, o ne gyventojų“, – sakė R. Laurinavičienė.
Kaimynės „Pakruojo kraštui“ parodė ir prie daugiabučio sienos tebelikusią šildymo trasos dalį. Tai – orą šildantis vamzdis, apvyniotas jau ne prieš vienerius metus suplyšusiomis izoliavimo medžiagomis.
Butų savininkės veltui laukė, kad šis vamzdis dar praėjusią vasarą bus renovuotas, kaip ir kitos magistralinės šildymo trasos dalys Pakruojyje.
Nes su namo gyventojais pernai pavasarį susitikę savivaldybės atsakingi vadovai tvirtino, kad pirmiausiai bus renovuotos trasos į Taikos gatvę. Jose šilumos prarandama daugiausiai mieste.
Tačiau darbininkai pirmiausiai tvarkė kitas magistralines trasas, o rudeniop moterys sužinojo, kad dalis renovacijos darbų bus daroma 2012–aisiais.
Skolose skęstančiai pakruojietei atsijungti neleista
Septyniasdešimties kvadratinių metrų bute gyvenanti neįgali našlė Genovaitė Laginauskienė prie valstybės mokamos pensijos prisiduria, dirbdama puse etato.
Kompensacijomis už šildymą bei karštą vandenį pakruojietė nesinaudoja.
Per vasario šalčius jos būste nuolat buvo tik apie 10 laipsnių šilumos.
Moteris „Pakruojo kraštui“ sakė kentėjusi, nes tikėjusis, kad už tokį „šildymą“ bent sąskaita nebus didelė.
Viltys nepasiteisino. G. Laginauskienei suskaičiuota mokėti 906 litai. Dar kone šeši šimtai litų – skola už sausį.
Pakruojietė redakcijai parodė savo algalapį – už darbą jai suskaičiuota 420 litų atlyginimo. Perpus mažiau, nei vasario sąskaita.
G. Laginauskienė, nujausdama būsimas problemas dėl šilumos kainų, jau anksčiau savivaldybės prašė leidimo atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Jo negavo, nes ketino butą šildyti malkomis.
Pakruojo mieste atsijungėliams leidžiama rinktis šildymą tik elektra arba gamtinėmis dujomis. Argumentas – siekis mažinti oro taršą.
G. Laginauskienei šie šildymo būdai – ne pagal kišenę.
Suvartota daugiau šilumos
„Pakruojo krašto“ redakcijai atsiųstame oficialiame atsakyme UAB „Pakruojo šiluma“ administracija tvirtina, jog kaina auga, brangstant gamtinėmis dujoms, kuriomis daugiausiai ir kūrenama katilinė.
Dėl šios priežasties nuo kovo pradžios šildymo kaina vartotojams dar branginama 0,28 centais už kilovatvalandę (be PVM).
„Pakruojo šilumos“ ekonomistas Arūnas Venclovas itin išsipūtusias sąskaitas už šildymą bei karštą vandenį vasarį argumentavo šalčiais.
Pasak ekonomisto, šilumos suvartota žymiai daugiau nei sausį, nes vasarį vidutinės paros temperatūra (9,1 laipsnis šalčio) buvo triskart žemesnė.
Lygindamas ką tik pasibaigusį mėnesį su pernykščiu vasariu (pernai vidutinės paros temperatūra fiksuota 8,2 laipsniai šalčio), ekonomistas skaičiavo, jog šiemet suvartota 16 procentų šilumos daugiau.
Skandalinga netvarka – ant vartotojų galvų
Merą pavaduojantis vicemeras Romas Medzveckas „Pakruojo kraštui“ teigė, jog ruošiamas šilumos taupymo planas. Apie jį žadama informuoti ir visuomenę.
Prieš kurį laiką UAB „Šiaulių kraštas“ laikraščiai rašė apie netvarką ir savivalę „Pakruojo šilumos“ ūkyje.
Tarybos nariai, atstovaujantys opoziciją, aiškinosi, kodėl Pakruojyje šiluma tokia auksinė. Šilumininkų patalpose politikai surado ir stalių, ir automobilių remonto dirbtuves, ir šalia dujomis kūrenamų katilų sustatytą techniką. Įmonės reikmėms naudojamame, dosniai šildomame garaže nerasta nei šilumos, nei elektros skaitiklių.
„Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis tuokart pripažino, jog visos išlaidos įskaičiuojamos į šilumos kainą vartotojams.
Po publikacijos Taryba pavedė savivaldybės kontrolieriams patikrinti „Pakruojo šilumą“.
Tikrinimas dar nebaigtas.
Prognozės apie pabėgantį Pakruojį
Visos su redakcija kalbėjusios butų savininkės vienu balsu tvirtino: „Pakruojo šiluma“ iš tiesų nė nesistengia taupyti, ieškoti būdų sumažinti sąnaudas.
Nes už viską vistiek privalės sumokėti žmonės, kurie rajono valdžios padaryti „Pakruojo šilumos“ baudžiauninkais. Atsijungimo nuo centralizuoto šildymo reikalavimai daugeliui butų savininkų neįmanomi įvykdyti.
Pakruojiečiai liūdnai juokauja apie būsimą rajono centro daugiabučių ateitį.
Žinomas sportininkas, žvilgtelėjęs į savojo buto šildymo sąskaitą, jau anksčiau prognozavo: taip plėšiant iš žmonių pinigus, „Pakruojo šiluma“ įsigys nemažai nekilnojamojo turto.
Nes iš tūkstantinių skolų ištisus metus nebeišsikapstantys pakruojiečiai atiduos savo butus „auksiniams“ tiekėjams.
Beje, prieš keletą metų toks atvejis buvo. Dešimtis tūkstančių skolos už šildymą turintis žmogus šilumininkams už ją perleido butą.
Kiti prognozuotojai tankiausiai gyvenamam Kruojos daugiabučių kvartalui prognozavo kvartalo – vaiduoklio ateitį. Šildymo kainų išvaikyti žmonės iš miesto išvažiuos, o savo butus tiesiog paliks savivaldybei.
ŠOKAS: Laimai Gaubienei (kairėje) ir Rimai Laurinavičienei, taupiusioms šilumą, vasario sąskaitos sukėlė šoką.
LIKO: Dalis šilumos trasos į Taikos gatvę liko iki šiol nerenovuota, vamzdžiai tebešildo orą.
SUMOS: Genovaitės Laginauskienės sąskaitoje įrašyta suma už šildymą – daugiau nei dvigubai didesnė už atlyginimą.
Autorės nuotr.