Naujausios
Šernai niokoja kukurūzų pasėlius
Praėjusį pirmadienį Šiaulių rajono Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija surašė jau 8— ąjį aktą šiais metais. Juo apskaičiuota žala — per 10 tūkstančių litų.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Žala — per brangi žemdirbiams
Šįkart pagalbos šaukėsi Verbūnų žemės ūkio bendrovė, kurios įdirbamus laukus supa didžiuliai Gubernijos ir Gulbino miškų masyvai, mažesnieji Luponių, Varčiulių miškai.
„Užpernai dėl šernų antplūdžio į kukurūzų pasėlius visiškai neliko ką pjauti 12— os hektarų plote — trečdalyje viso kukurūzų lauko. Pernai nepjovėme 8— ių hektarų, likusiuose laukuose buvo telikę trečdalis stačių kukurūzų stiebų. Kasmet patiriame didžiulius nuostolius. Tiek metų kentėjome, užteks...“, — supykęs ant medžiotojų, kalbėjo redakcijai ilgametis bendrovės pirmininkas Vaclovas Ralys.
Šįkart rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Povilo Rudžio vadovaujama komisija žalos nustatymo akte pažymėjo, jog beveik 42— jų hektarų ploto bendrovės pasėlyje Jurgaičių kaime, nulaužiant ir sutrypiant kukurūzų stiebus, netekta 10 procentų derliaus. Priimant dėmesin Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą normatyvinę kukurūzų žaliosios masės kainą ir vidutinį jos derlingumą hektare, komisija konstatavo bendrovės patirtą10,2 tūkstančio litų nuostolį.
Jį per mėnesį bendrovei turėtų atlyginti Gubernijos medžiotojų būrelis, kurio medžioklės plotams priskirtas ir šis laukas.
To paties kaimo kitapus kelio esančiame 32— jų hektarų pasėlyje žymesnės šernų padaromos žalos dar nefiksuota. Šis laukas priskirtas Lygudų medžiotojų būreliui.
Tai — tik pradžia. Kukurūzai bus laukuose dar visą mėnesį — iki pirmųjų šalnų, todėl būsimi nuostoliai — neprognozuojami.
Vasaros mėnesiais minėtoji komisija konstatavo žalas, šernams išknaisiojus kaimiečių gyvulių pievas ir ganyklas Kuršėnų kaimiškojoje, Raudėnų, Kužių seniūnijose, birželio mėnesį — dėl nuskabytų rapsų žiedynų ūkininko ūkyje Pamockėje. Žalų dydžiai buvo 200— 460 litų.
Šernai — valstybės, žala — iš medžiotojų kišenės
Medžiojamieji gyvūnai — valstybės turtas. Jos institucijos reguliuoja, ką, kiek ir kada šiuos gyvūnus medžioti.
„Kol buvo pigus dizelinas, trąšos, dar kentėjome “dantis sukandę“. Nūnai kantrybė trūko. Medžiotojai panorėję pastaraisiais metais sumažino perteklinį elnių, stirnų skaičių, o šernų — negali. Lygudų būrelio medžiotojai bokštelius pasistatė, kartkartėmis pabaido žvėris iš kukurūzų. Vyginto Maksimavičiaus individualaus medžioklės ploto šeimininkas samdo vietinius žmones, kad šie su patarškomis išbaidytų šernus iš pasėlių. Gi kai kuriems medžioklė — tik pramoga: atvažiuoja retsykiais, pasėdi pamiškėje, išvažiuoja“, — niršo Vaclovas Ralys.
Pasak jo, bendrovės žmonės taip pat myli gamtą — žiemą nuveža miškan į šėryklas šienainio, siloso, bet kai žvėrių prisiveisia be saiko... „Anądien kūlėme rapsus — iš lauko dvylika šernų išbėgo. Juk jie tame lauke, savo šonais brūžindamiesi į prinokusių rapsų ankštirus, ne vieną toną rapsų sėklų žemėn išbarstė“.
Pašnekovo pastebėjimu, šernai pasklinda po kukurūzus šeštadieniais, kuomet iš miško juos išbaido grybautojai. Sueina į kukurūzų lauką ir nebeišeina. Snukio šnipu nukerta pažemėje kukurūzų stiebus, burbuoles kiek apgraužia, želmenį supurvina, sutrypia ir eina tolyn...
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas nelinkęs kaltinti vien medžiotojus.
„Į kukurūzų laukus dažniausiai traukia šernės su šerniukais. Šernė nukertą stiebus, kad šerniukai burbuolių paėstų. Iki spalio mėnesio tokių bandų medžioti negalima. Nedidelė nauda — tykoti šernus pamiškėje: šernas palauks, kol tu išvažiuosi namo, tada ir patrauks į pasėlius. Gal rajono savivaldybė galėtų bent šiek tiek kompensuoti nuostolius...“
Šiais metais Šiaulių rajono savivaldybė už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą yra gavusi iš medžiotojų būrelių 87— is tūkstančius litų mokesčių.
Daugelis medžiotojų būrelių stengiasi vienaip ar kitaip atsilyginti už miško žvėrių padaromą žalą žemės ūkiui. Prieš keletą metų medžiotojai — miškininkai atvežė Verbūnų bendrovei malkų jos dirbtuvių šildymui. Neseniai už sudarkytas pievas vienam sodiečiui medžiotojai pasiūlė sumedžiotą stambų šerną. Žmogus, po rajoninės komisijos sprendimo sužinojęs, jog jo patirti nuostoliai teverti du šimtus litų, krimtosi atsisakęs medžiotojų pasiūlymo.
NUOSTOLIAI: „Praėjusiais metais šernų padaryta žala mūsų pasėliams įvertinta 12— a tūkstančių litų. Medžiotojai nė akių neparodė. Kiek galime kentėti? Kažkas turi tai atlyginti“, — niršta Verbūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vaclovas Ralys.
TVARKA: Žalos apskaičiavimo komisijos Šiaulių rajone pirmininkas Povilas Rudys teigia, jog medžiojamosios faunos padarytą žalą pasėlių savininkams medžiotojai turi atlyginti per mėnesį.
)
PASĖLIS: Tūkstančio hektarų ūkio Šiupyliuose savininas Vitoldas Norkus rodo iš pakraščių gražų kukurūzų lauką, kurio vidury iki pjūties gali nelikti pusės derliaus.
Autoriaus nuotr.