Senjorai linksmai minėjo Nepriklausomybės atkūrimo dieną

Sen­jo­rai links­mai mi­nė­jo Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną

Ant­ra­die­nį Kel­mės kul­tū­ros cent­re Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai su­si­rin­ko links­mai pa­mi­nė­ti Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną.

Ren­gi­ny­je „Lais­vė įam­žin­ta mū­sų šir­dy­se“ ne­trū­ko dai­nų, šo­kių, vik­to­ri­nų ir pri­zų. Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tą lan­ko 123 vy­res­nio am­žiaus kel­miš­kiai.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to penk­me­tis

„Žmo­gaus gy­ve­ni­mas ver­tin­giau­sias ta­da, kai jis įpras­mi­na­mas tau­to­je, kai jis su­sie­ja­mas su jos dar­bais ir žy­giais, jos sie­kiais ir vil­ti­mis da­bar­ty­je ir atei­ty­je“.

To­kiais poe­to Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus žo­džiais Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nai skir­tą ren­gi­nį „Lais­vė įam­žin­ta mū­sų šir­dy­se“ pra­dė­jo Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Raz­mi­nie­nė. Į ren­gi­nį su­si­rin­ko jau penk­me­čio su­lau­ku­sio Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas įsteig­tas 2012 me­tais, ja­me vei­kia Fi­lo­lo­gi­jos (lie­tu­vių, ang­lų vo­kie­čių kal­bų stu­di­jos), Me­nų (dai­na­vi­mo, šo­kių, ama­tų, dra­mos stu­di­jos, li­ni­ji­niai šo­kiai), Svei­ka­tos (šach­ma­tai, svei­ka­ti­ni­mas, spor­tas), So­cia­li­nių moks­lų (psi­cho­lo­gi­ja, po­li­to­lo­gi­ja), Kraš­to­ty­ros ir tu­riz­mo, In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­tai.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Bi­lius, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Sta­sys Jo­ku­baus­kas. Sve­čiai vy­res­nio am­žiaus kel­miš­kius svei­ki­no su ne­blės­tan­čia ener­gi­ja, en­tu­ziaz­mu, įvai­rio­mis veik­lo­mis.

Lai­ko juos­ta – nuo se­niau­sių lai­kų iki šian­die­nos

Sen­jo­rai įro­dė, jog šven­tes ga­li­ma švęs­ti links­mai, iš­ra­din­gai.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to šo­kė­jai, ro­dos, ne­pails­da­mi su­šo­ko ke­le­tą šo­kių, dai­ni­nin­kai – do­va­no­jo dai­nų, dra­mos stu­di­jos da­ly­viai – že­mai­tiš­kai pa­pa­sa­ko­tų is­to­ri­jų.

Sen­jo­rams dės­tan­ti Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos psi­cho­lo­gė Ri­ma Pa­že­raus­kie­nė pa­siū­lė pa­si­kal­bė­ti apie is­to­ri­ją ("ma­no, jū­sų, kel­miš­kių"), pa­si­nau­do­jant lai­ko juos­ta. „Gal ir jūs pa­dė­si­te man už­pil­dy­ti Kel­mės is­to­ri­nę lai­ko juos­tą?“, – sa­kė psi­cho­lo­gė.

1528 me­tais Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nės su­ra­šy­me bu­vo pa­mi­nė­tas My­ko­las Vaiš­vi­la. „Pa­si­ro­do jis yra ma­no pro­tė­vis, vė­liau ga­vęs pri­vi­le­gi­ją val­dy­ti Ku­biš­kės dva­rą“, – sa­kė.

Lai­ko juos­ta pra­slin­ko įvai­rūs laik­me­čiai Kel­mė­je: 1915 me­tų gais­ras, du di­die­ji ka­rai, griu­vė­siai ir ki­li­mas, pro­gim­na­zi­jos ir gim­na­zi­jos įkū­ri­mai, po­ka­ris, so­viet­me­tis, pa­ra­dai, iš­vy­kos, dai­nų ir šo­kių šven­tės, vėl – Nep­rik­lau­so­ma Lie­tu­va, įsto­ji­mas į NA­TO, Eu­ro­pos są­jun­gą.

Kel­miš­kiai lai­ko juos­tą pa­pil­dė sa­vais pri­si­mi­ni­mais apie pir­muo­sius dau­gia­bu­čius, pro­fe­sio­na­laus pa­mink­lo at­si­ra­di­mą.

Mankš­ta pro­tui ir 74161 lie­tu­viš­kas žo­dis

Tre­čio­jo am­žiaus stu­den­tams bu­vo pa­siū­ly­ta pa­mankš­tin­ti pro­tą – Kraš­to­ty­ros ir tu­riz­mo fa­kul­te­to va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­ma­lis su­ren­gė ne­di­de­lę vik­to­ri­ną-žai­di­mą, ku­ria­me iš ap­ra­šy­mų ir nuo­trau­kų rei­kė­jo įvar­din­ti žy­mius Kel­mės kraš­to žmo­nes: kū­rė­jus, po­li­ti­kus, vi­suo­me­ni­nin­kus.

Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji kal­bos tvar­ky­to­ja Ona Lai­ma Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė, Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tus mo­kan­ti lie­tu­vių kal­bos, pri­mi­nė, jog Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja lai­ką nuo va­sa­rio 16-osios iki ko­vo 11-osios pa­skel­bė Lie­tu­vių kal­bos die­no­mis.

Šie­met, va­sa­rio 21-ąją, Gim­to­sios kal­bos die­ną, Kel­mės ra­jo­no bend­ruo­me­nė įstei­gė ra­jo­ne Lie­tu­vių kal­bos drau­gi­jos Kel­mės sky­rių. „Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai, ti­kiuo­si, yra ak­ty­vūs šios drau­gi­jos na­riai – sto­jo gim­to­sios kal­bos sar­gy­bon“,– sa­kė ren­gi­nio vieš­nia.

Į šven­ti­nę po­pie­tę O. L. Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė at­vy­ko pa­ren­gu­si ke­le­tą klau­si­mų, net pro­vo­ka­ci­nių. Pa­vyz­džiui, ar yra bu­vę dar­be gir­ti. „Džiau­giuo­si, jog la­bai grei­tai su­pra­to­te klau­si­mo pra­smę. No­rė­jau iš­girs­ti, ar kas nors dar­be jus gir­da­vo, ar esa­te ga­vę pa­dė­kos, gar­bės raš­tų, gė­lių ir pa­na­šiai. Gir­tas – ir pa­gir­tas“, – sa­kė.

Sen­jo­rams te­ko pa­suk­ti gal­vas, kad at­sa­ky­tų į klau­si­mą, ke­lių skie­me­nų yra il­giau­sias lie­tu­vių kal­bos žo­dis. Kal­bi­nin­kai yra už­ra­šę 13 skie­me­nų žo­dį „ne­be­pa­si­kiš­kia­ko­pūs­te­liau­da­vo­me“. Dau­giau­sia lie­tu­vių kal­bo­je dvis­kie­me­nių žo­džių, su­da­ry­tų iš še­šių ar sep­ty­nių rai­džių.

Trum­piau­si lie­tu­vių kal­bo­je jung­tu­kas „o“, prie­links­nis „į“, jaus­tu­kai „a, ė, o“. Sen­jo­rai iš kar­to at­sa­kė, jog daž­niau­siai var­to­ja­mas žo­dis yra jung­tu­kas „ir“, daž­niau­sia rai­dė – i, ap­len­ku­si a ir s.

Ne­su­da­rė sun­ku­mų ir klau­si­mas apie daik­ta­var­džius, tu­rin­čius tiek vy­riš­ką­ją, tiek ir mo­te­riš­ką­ją gi­mi­nę. Sa­lė­je grei­tai nu­skam­bė­jo žo­džiai nak­ti­bal­da, val­ka­ta, akip­lė­ša, mė­mė.

Sen­jo­rai ži­no­jo, jog Lie­tu­vo­je daž­niau­sia ne­lie­tu­viš­kos kil­mės yra Kaz­laus­ko pa­var­dė, lie­tu­viš­kos – But­kus, Bal­čiū­nas, Že­mai­tis.

Lie­tu­vių kal­ba tur­tin­ga sep­ty­niais links­niais, lie­tu­viš­kų žo­džių ga­lū­nės pa­ro­do san­ty­kį sa­ki­ny­je. Vo­kie­čių kal­bo­je links­nių yra tik ke­tu­ri, es­tų – net 15. Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne įra­šy­tas 74161 žo­dis.

Pa­sau­ly­je yra la­bai daug kal­bų, sun­ku tiks­liai vi­sas ir su­skai­čiuo­ti. Moks­li­nin­kai tei­gia, jog dau­giau ne­gu 7 tūks­tan­čiai.

„Klau­si­mų bū­tų ir dau­giau, bet kvie­čiu lan­ky­tis pa­skai­to­se ir džiau­giuo­si jau esa­mais stu­den­tais“, – sa­kė O. L. Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

Vik­to­ri­no­je sen­jo­rai da­ly­va­vo ak­ty­viai, tei­sin­gai at­sa­kiu­sie­ji su­lau­kė do­va­nė­lių.

Per ren­gi­nį sen­jo­rai pa­ra­šė di­džiu­lį laiš­ką, įvar­din­da­mi, ką kiek­vie­nam reiš­kia Lie­tu­va. Laiš­ką nu­spręs­ta per­skai­ty­ti per Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to penk­me­čio šven­tę.

Au­to­rės nuo­tr.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos mi­nė­ji­mą pra­dė­jo Tau­ti­ne gies­me.

Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Raz­mi­nie­nė ren­gi­nį ve­dė vil­kė­da­ma tau­ti­nį kos­tiu­mą.

Pir­mą sy­kį dai­na­vo Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos ir dai­na­vi­mo stu­di­ją lan­kan­tys vy­rai su va­do­vu Au­gus­ti­nu Bart­ke­vi­čiu­mi (pir­mas iš kai­rės).

Šo­kiai kei­tė šo­kius. Sen­jo­rai įro­dė, jog tu­ri ir no­ro, ir jė­gų links­mai gy­ven­ti ir ki­tus links­min­ti.

Su Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tais Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną mi­nė­jo ir vie­nin­te­lis iš Ta­ry­bos na­rių Kęs­tu­tis Bi­lius.

Sa­vi­val­dy­bės kal­bos tvar­ky­to­ja Ona Lai­ma Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė sa­vo stu­den­tams pa­tei­kė įvai­rių klau­si­mų apie kal­bą.