Naujausios
Lietuvos arboristų asociacijos (LARA) direktorius Renaldas Žilinskas, apsilankęs Žagarėje apžiūrėjo likusią senojo kaštono kamieno dalį ir tikisi išauginti naują medį. Arboristas aplink pašalino visas smulkias atžalas, palikęs penkias stipriausias. Iš jų ateityje bus atrinkta tik viena, ilgainiui išaugsianti į kaštoną. Betvarkant atžalas pastebėtos dviejų nulaužtos viršūnės. Tad parko direkcija prašo gyventojų būti atsakingais ir saugoti galimybę vėl išauginti parko simboliu tapusį medį.
Lietuvos arboristų asociacija 2019 metš pabaigoje ėmėsi globoti seniausią Žagarės dvaro parko kaštoną, kuris jau ilgą laiką pažeistas Kretchmaria Deusta – agresyvaus grybo, sukeliančio minkštąjį puvinį, kenkiantį medžio atsparumui ir įtakojantį medžio griūtį.
Daugiau nei pusė senojo maždaug 150 metų amžiaus parko kaštono lajos lūžo 2016 metų vasarą. Jo aukštis siekė 11 metrų, o apimtis 1,3 metro aukštyje – beveik keturis metrus.
Kai dvaro rūmuose veikė senelių globos namai ir specialioji mokykla, senoliai mėgdavo po plačia medžio laja pasėdėti ant suolelio pavėsyje. Po kaštoną karstydavosi specialiosios mokyklos auklėtiniai. O dar seniau, kai dvaro rūmuose veikė tuometinė Žagarės vidurinė mokykla, prie šio medžio vyresnieji mokiniai skirdavo pasimatymus. Tad medis daugeliui vietos gyventojų kėlė sentimentus.
Arboristai dar 2014-aisiais konstatavo, kad kaštono augimvietė skurdi, kompresuota, silpnai ventiliuojama. Augalas reikalauja ypatingo dėmėsio, jam išsaugoti reikalingas atskiras globos projektas.
Buvo siūlyta jį įtraukti į Saugomų teritorijų kadastro Gamtos paveldo objektų sąrašą, pašalinti inkliuzus, įrengti polajį saugančią tvorelę, surišti kamienus ir lają, kabinti feromonines gaudykles kaštoninei keršajai kandelei, renovuoti, pagerinti augavietės dirvą. Kaštonas tų darbų nespėjo sulaukti. Atplyšusią, bet dar gyvybingą kaštono dalį mėginta gelbėti ją pakėlus ir parėmus bei sumažinus lają. Atlikus pirminius gelbėjimo darbus kaštonas buvo laistomas, tręšiamas, tačiau šaka nebesužaliavo, o 2019 metų vasarą per vėtrą kelių metrų aukštyje lūžo jau pagrindinis medžio kamienas.
Manoma, jog prie Žagarės dvaro rūmų augantis kaštonas yra seniausias šios rūšies medis Žagarės dvaro parke. Angliškas peizažinis Naujosios Žagarės dvaro parkas sudarytas iš dviejų dalių. Dvaro rūmus supanti parko dalis suformuota didikų Zubovų laikais XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje. XIX amžiaus pabaigoje parkas buvo rekonstruotas ir išplėstas didikų Naryškinų iniciatyva pagal žymaus dendrologo, Rygos sodų ir parkų architekto Georgo Friedricho Ferdinando Kuphaldto (1853–1938) projektą. Tuomet pasodinta daugiau nei 200 įvairiausių medžių ir krūmų rūšių, kurių didelė dalis Žagarės dvaro parke auga iki šiol.