Senąją Trijų kryžių kompoziciją pakeis nauja

Se­ną­ją Tri­jų kry­žių kom­po­zi­ci­ją pa­keis nau­ja

Be­veik tris de­šimt­me­čius Rad­vi­liš­ky­je ne­to­li baž­ny­čios sto­vė­ju­si Tri­jų kry­žių kom­po­zi­ci­ja, įam­ži­nu­si Si­bi­ro pla­ty­bė­se žu­vu­sius trem­ti­nius ir po­li­ti­nius ka­li­nius, prieš Ve­ly­kas bus nu­griau­ta ir su­de­gin­ta. Kry­žių vie­to­je at­si­ras nau­ji.

Lais­vės alė­jo­je trem­ti­nius ir ko­vo­to­jus už Lie­tu­vos lais­vę pri­mins čia įreng­tas ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Su­re­mon­tuo­ti ne­beį­ma­no­ma

Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­ni­jo­je su vi­suo­me­ne ap­tar­ta, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti at­nau­jin­ta Tri­jų kry­žių ir ša­lia jų esan­ti kom­po­zi­ci­ja „Skaus­mo ir kan­čios ke­lias“.

1989 me­tais pa­sta­ty­ti kry­žiai, pa­sak se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tų, per tiek me­tų pra­dė­jo pū­ti ir ėmė kel­ti pa­vo­jų ap­lin­ki­niams, to­dėl at­si­ra­do bū­ti­ny­bė juos pa­keis­ti nau­jais. Kry­žiams at­nau­ji­nti bei ap­lin­kai ša­lia jų per­tvar­kyti iš biu­dže­to skir­ta 6 tūks­tan­čiai eu­rų.

Į ap­ta­ri­mą, ko­kia tu­rė­tų bū­ti at­nau­jin­ta kom­po­zi­ci­ja, atė­jo tik ke­li trem­ti­nių at­sto­vai – ki­tų rad­vi­liš­kie­čių ren­gi­nys ne­su­do­mi­no.

Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos ra­jo­no sky­riaus va­do­vė Sta­sė Ja­nu­šo­nie­nė pa­ti­ki­no, kad su pa­siū­ly­mais bus su­pa­žin­din­ti ir ki­ti trem­ti­niai.

Anot mies­to se­niū­no Er­nes­to Mon­čaus­ko, prie Rad­vi­liš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Gi­mi­mo baž­ny­čios sto­vin­tys kry­žiai bus nu­griau­ti, ka­dan­gi jų su­re­mon­tuo­ti ne­beį­ma­no­ma. Svars­ty­ta, iš ko tu­rė­tų bū­ti ga­mi­na­mi nau­ji – iš me­ta­lo ar me­džio?

Ra­jo­no Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jo Ar­tū­ro Va­luc­ko tei­gi­mu, rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į tai, kad nau­jie­ji kry­žiai sto­vės prie ar­chi­tek­tū­ri­niu pa­mink­lu pa­skelb­tos 1876 me­tais sta­ty­tos me­di­nės var­pi­nės, to­dėl abu sta­ti­niai tu­ri de­rė­ti prie šio sta­ti­nio.

Šie ar­chi­tek­to tei­gi­niai įti­ki­no su­si­rin­ku­siuo­sius, ku­rie pri­ta­rė tam, kad ir nau­jie­ji kry­žiai bū­tų pa­da­ry­ti iš me­džio. Be to, me­di­niai kry­žiai ga­lė­tų at­si­ras­ti grei­čiau nei me­ta­li­niai.

Su­kur­ti nau­jus kry­žius pa­siū­ly­ta se­nų­jų kry­žių bend­raau­to­riaus Ed­mun­do Gau­bo sū­nui me­ni­nin­kui Mar­ty­nui Gau­bui ir šiuo me­tu lau­kia­ma jo at­sa­ky­mo.

Taip pat bus pra­tęs­ta de­ko­ra­ty­vi­nė be­to­ni­nė sie­ne­lė, iš­rau­ti ka­da­giai, ku­rių vie­to­je bus įreng­ta ve­ja.

Ap­tar­tos ar­chi­tek­tū­ri­nio an­samb­lio de­ta­lės

Trem­ti­nių pa­pra­šy­ta iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę ir dėl Lais­vės alė­jo­je šie­met iš­kil­sian­čio ar­chi­tek­tū­ri­nio an­samb­lio, tar­ta­si, ko­kias ke­tu­rias pa­grin­di­nes Rad­vi­liš­kio kraš­to žmo­nių trė­mi­mo da­tas ir vie­tas, į ku­rias bu­vo trem­ti Rad­vi­liš­kio kraš­to žmo­nės, rei­kė­tų iš­kal­ti pa­mink­le.

Kol kas siū­ly­mai nė­ra ga­lu­ti­niai, ta­čiau bu­vo pa­mi­nė­ti skaus­min­giau­si 1941-ie­ji me­tai, skait­lin­giau­si 1948-ie­ji, 1949-ie­ji ir 1951-ie­ji me­tai. Siū­ly­ta, kad in­for­ma­ci­nė­se len­to­se bū­tų pa­mi­nė­tos šios trė­mi­mų vie­tos – Kras­no­jar­so kraš­tas, Ir­kuts­ko sri­tis, Vor­ku­ta ir In­ta.

Šios vie­tos ir da­tos bus įam­žin­tos ke­tu­rio­se sim­bo­li­nė­se sto­te­lė­se (prie suo­liu­kų įreng­to­se in­for­ma­ci­nė­se plokš­tė­se). Prie kiek­vie­no suo­liu­ko bus pa­so­din­tas me­dis, ku­ris sim­bo­li­zuo­ja kraš­tą, į ku­rį bu­vo iš­trem­ti Rad­vi­liš­kio ra­jo­no žmo­nės.

Prie Lie­tu­vai skir­to suo­liu­ko, S. Ja­nu­šo­nie­nės siū­ly­mu, tu­rė­tų aug­ti lie­tu­viš­kas me­dis: aly­va, die­me­dis, lie­pa ar ber­žas. Prie ki­tų tri­jų augs trys Si­bi­ro me­džiai: ked­ras, si­bi­ri­nė pu­šis bei mau­me­dis.

Ant obe­lis­ko, ku­ris bus pa­sta­ty­tas me­mo­ria­lo da­ly­je, skir­to­je įam­žin­ti ko­vo­to­jų už lais­vę at­mi­ni­mą, nu­spręs­ta įam­žin­ti Vy­ties kry­žiaus ka­va­lie­rių, ki­lu­sių iš Rad­vi­liš­kio vals­čiaus, žu­vu­sių 1919–1920 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vo­se, pa­var­des.

Ki­to­je obe­lis­ko pu­sė­je bus iš­rai­žy­tas teks­tas, skir­tas pa­gerb­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rių, ki­lu­sių iš Rad­vi­liš­kio vals­čiaus ir da­ly­va­vu­sių 1919–1920 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vo­se, at­mi­ni­mą. Kal­ti jų pa­var­des ant obe­lis­ko at­si­sa­ky­ta dėl sa­va­no­rių gau­sos ir ga­li­mų is­to­ri­nių ne­tiks­lu­mų.

Is­to­ri­ko Ze­no­no Va­si­liaus­ko tu­ri­mais duo­me­ni­mis, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne bu­vo apie 250 pri­pa­žin­tų sa­va­no­rių, iš jų Rad­vi­liš­kio vals­čiu­je – 106, li­ku­sie­ji – ki­tuo­se ra­jo­no vals­čiuo­se.

Lais­vės pa­mink­lu va­di­na­mas me­mo­ria­li­nis an­samb­lis Lais­vės alė­jo­je pra­tęs vie­šą­ją erd­vę, esan­čią ša­lia ten jau sto­vin­čio Trem­ties va­go­no.

Anot idė­jos au­to­rių, ar­chi­tek­tū­ri­nio an­samb­lio vie­ta bus pa­grin­di­nė su­si­bū­ri­mų vie­ta mi­nint Bir­že­lio 14-ąją, Ge­du­lo ir vil­ties die­ną, Rugp­jū­čio 23-iąją, Juo­do­jo kas­pi­no die­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

Prie Rad­vi­liš­kio baž­ny­čios be­veik tris de­šimt­me­čius sto­vin­čią Tri­jų kry­žių kom­po­zi­ci­ją pa­keis nau­ja.

Ko­kia tu­rė­tų bū­ti nau­jo­ji Tri­jų kry­žių kom­po­zi­ci­ja ir koks – ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis Lais­vės alė­jo­je su ar­chi­tek­tu Ar­tū­ru Va­luc­ku (de­ši­nė­je) ap­ta­rė ra­jo­no Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos at­sto­vai.