Naujausios
Sekretorę rinkti mokesčių veždavo kumelikė
45 metus apylinkės sekretore išdirbusi kražiškė Danutė Ambrozaitienė anuomet turėjo atlikti daugybę funkcijų. Apylinkės buvo savarankiškesnės negu šiandieninės seniūnijos. Jai tekdavo registruoti mirusius ir gimusius. Pasikinkius kumelę, važiuoti per kaimus rinkti mokesčių, tikrinti, ar mokyklą lanko vaikai. O savaitgaliais, rogutėmis parsivežus apylinkės rašomąją mašinėlę, spausdinti posėdžių protokolus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Apylinkėje dirbo du – keturi žmonės
Savo darbo biografiją Danutė Ambrozaitienė pradėjo neturėdama nė aštuoniolikos metų. Mašinų traktorių stotyje reikėjo raštingesnio žmogaus. Jauną mergaitę pasiuntė į trijų mėnesių kursus. Parengė dirbti apskaitininke, kasininke.
Vėliau dirbdama moteris dar baigė Rietavo žemės ūkio technikumą.
Kai stotį likvidavo, Danutę pakvietė dirbti sekretore į Linkaučių apylinkę. Nedidelėje apylinkėje tuomet dirbo tik pirmininkas ir sekretorė. Kai po kelerių metų buvo pakviesta dirbti į didesnę Kražių apylinkę, ten dirbo keturiese: pirmininkas, sekretorė, buhalterė ir kasininkė.
Sekretorė turėdavo registruoti gimusius ir mirusius, išrašyti pažymas, keisti pasus, pasirūpinti apylinkės pastatų inventorizavimu, dalyvauti apylinkės deputatų sesijose, rašyti jų protokolus, rengti naujagimių vardynas, palydas į tarybinę armiją.
Tekdavo rinkti ir mokesčius. Pas gyventojus apylinkės sekretorė važiuodavo vežimu, į kurį pakinkydavo kumelikę Raketą.
45 metus tas pats darbas
45 metus tą patį darbą dirbusi Danutė Ambrozaitienė sako, jog buvo nelengva. Tačiau popierizmą, kurį reikėdavo įveikti, kompensuodavo bendravimas su žmonėmis. Anuomet nebuvo socialinių darbuotojų. Visus klausimus turėjo spręsti sekretorė. Netgi kalbėtis su gyventojais dėl jų vaikų mokyklos lankomumo, dėl organinių trąšų tinkamo kaupimo, namų statybos.
Danutė stengėsi tarnauti žmonėms. Visus jų reikalus sutvarkyti kuo geriau ir greičiau. Surinkdavo keisti reikalingus pasus. Pati nuveždavo į Kelmę, padarytus naujus parveždavo. Tą patį darydavo ir dėl pastatų inventorizacijos. Surenka bylas, veža į Kelmę, paskui parveža.
Netrūko ir popierinio darbo. Apylinkėse per metus vykdavo 6 sesijos, 12 posėdžių. Reikėdavo ranka surašyti protokolus, o paskui juos perspausdinti rašomąja mašinėle. Mat protokolus tikrindavo komisijos.
Spausdinimas dažniausiai likdavo savaitgaliui. Danutė, dukrų padedama, penktadienio vakarą rogutėmis parsiveždavo iš apylinkės spausdinimo mašinėlę ir per savaitgalį spausdindavo protokolus.
Gimimai viršydavo mirimus
Danutės nuomone, apylinkėje anuomet būdavo daug darbo ir dėl to, kad kaimuose, o ir pačiame Kražių miestelyje, gyveno daugiau žmonių.
„Mirimus visuomet viršydavo gimimai, – mena buvusi sekretorė. – Per metus visuomet užregistruodavau bent pusšimtį naujagimių. Į pirmą klasę mokykloje ateidavo po 38 – 48 mokinius.“
Tačiau rūpinimasis žmonių reikalais jai labiausiai ir patikdavęs. Sulaukusi 55 metų galėjau išeiti į pensiją. Bet dirbo dar septynerius su puse metų.
Išėjus iš darbo, nekilo jokių depresijų, nes buvusi sekretorė nesiliovė bendravusi su žmonėmis.
D. Ambrozaitienė dainuoja Kultūros centro ansamblyje, gieda bažnyčios chore.
Dar dirbdama seniūnijoje pradėjo vadovauti „Carito“ organizacijai, kurioje dabar darbuojasi 33 Kražių seniūnijos moterys. Organizacijai priklauso ir seniūnijos darbuotojos.
Dvylika metų Danutės ir kitų šios organizacijos narių rūpesčiu buvo rengiamos Kūčios vienišiems seniūnijos žmonėms, lankomi Senelių namuose gyvenantys kražiškiai, organizuojamos kelionės į Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus.
Dabar daugelį „Carito“ funkcijų jau atlieka seniūnijos socialiniai darbuotojai, bendruomenės. Todėl organizacijos veikla šiek tiek keičiasi. Kražių „Carito“ moterys stengiasi dirbti taip, kad niekas neįtarinėtų, jog naudojasi kokiais labdaros pinigais ar daiktais. Dalija tik savo pačių sukauptą labdarą. Pinigų veiklai taip pat sudeda pačios.
Dvi dukras – Kražiuose mokytoja dirbančią Rasą ir Klaipėdoje savą verslą turinčią Sigitą – išauginusi, keturių anūkų sulaukusi ir visą gyvenimą dorai dirbusi Danutė Ambozaitienė sako, jog svarbiausia gyvenime nepasikelti į puikybę ir nenerti į nusivylimą. Objektyviai įvertinant kiekvieną tau duotą dieną, gyvenimas atrodys tikrai gražus ir prasmingas.
Autorės nuotr.
VERTYBĖS: Žmones mylinti ir jiems tarnauti mėgstanti Kražių „Carito“ vadovė, kelis dešimtmečius apylinkės sekretore dirbusi Danutė Ambrozaitienė sako mėgstanti bendrauti, bet be reikalo nevaikštanti pakiemiais. Geriau namuose ką nors gero nuveikianti.