
Naujausios
Seimui perdavė 3 500 parašų už ligoninės išsaugojimą
Pirmadienį Joniškio ligoninėje apsilankiusiam Seimo Sveikatos komiteto nariui Antanui Matului buvo įteikti 3 500 rajono gyventojų parašai, surinkti siekiant išsaugoti Joniškio ligoninę. Seimo narys pažymėjo, kad tai pirmoji tokia ryški jį pasiekusi iniciatyva ir ragino visus stoti ginti rajonų ligoninių, nes kitu atveju daugeliui jų gresia „mirtininkių“ likimas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo buvo paprašyta parašus, skubiai surinktus per tris keturias dienas, perduoti Seimo Pirmininkui ir Sveikatos apsaugos ministrui. Jais siekiama išsaugoti Joniškio ligoninę, kuri pagal į viešumą patekusią Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų parengtą analizę pateko tarp 15 neatitinkančių numatytų kriterijų. Pagal juos įstaigoje turi būti visą parą užtikrinama skubi pagalba ir teikiamos bent trys iš išvardytų stacionarinių paslaugų: chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija, psichiatrija.
„Atrodė, kad jau optimizavomės, ir staiga pradėta kampanija prieš rajonų ligonines, esą, teikiamos nekokybiškos paslaugos, šios gydymo įstaigos tampančios morgais. O po to atsivėrė kelias buldozerinei reformai, – neslėpė savo nuomonės apie Sveikatos apsaugos ministerijos planus Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis. – Mums iškyla dilema: būti ar nebūti? Ir kaip gydytojams pasirinkti rajonų ligonines, jeigu apie mus formuojama nuomonė, kad esame tarsi žemesni, prastesnio lygio?“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, pastarosiomis dienomis važiuojantis per ligonines „mirtininkes“, patekusias į juodąjį sąrašą, sakė, kad įvykdžius viešumoje pasirodžiusį planą, terapinių, neurologinių ligonių gydymą ištiktų katastrofa, būtina kovoti už rajonų ligoninių išlikimą.
Svečias pristatė Seimui teikiamą keičiamą LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, kurį dar pavasarį vetavo Respublikos Prezidentė, kuriame vis dar gausu neaiškumų. Įstatyme numatyta suformuoti stacionarių gydymo įstaigų tinklą penkeriems metams. Jis būtų formuojamas pagal lovų, stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų, išvengiamų hospitalizacijų dalies, pacientų, išvykstančių gydytis kitų savivaldybių gydymo įstaigose ir atvykstančių iš kitų savivaldybių, minimalų gyventojų, tenkančių vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, skaičių.
Tačiau visiškai neaišku, kokie tai turėtų būti skaičiai. Pavyzdžiui, Joniškio ligoninė turi 50 vadinamųjų aktyvių lovų. Daug tai ar mažai, neaišku. Pasak A. Matulo, jeigu minimalus gyventojų skaičius aptarnaujamoje teritorijoje būtų apie 30–35 tūkstančius (Joniškio rajono savivaldybės tinklapyje skelbiama, kad rajone yra šiek tiek daugiau kaip 28 tūkstančiai gyventojų – aut. past.), Joniškio ligoninė ir šio kriterijaus neatitiktų.
Po penkerių metų vėl iš naujo formuojant gydymo įstaigų tinklą į jį galėtų pretenduoti anksčiau nepatekusios ligoninės. Tačiau, kaip jos tai galėtų padaryti, jeigu prieš tai nepatekusios jau nebeturėtų iš ko išgyventi, stebėjosi Seimo narys A. Matulas.
Pasak numatytą planą Šiaulių apskritis atsidurtų bene prasčiausioje padėtyje, nes iš visų rajoninių ligoninių kriterijus atitiktų tik Kelmės ligoninė. Kitos apskritys nukentėtų mažiau, pavyzdžiui, Telšių apskrityje išliktų visos rajonų ligoninės, Panevėžio apskrityje būtų uždaryta tik viena, Kauno apskrityje – iš šešių grėsmė kyla dviem, Utenos apskrityje – iš šešių – trims.
Autorės nuotr.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas išsivežė 3 500 joniškiečių surinktus parašus ligoninei išsaugoti.
Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis sakė, kad vėl atsidurta ties dilema: būti ar nebūti?