Naujausios
Seimas gerins gyvenimo kokybę ir „mėtysis karštom bulvėm“
Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi keli įstatymų paketai, pagerinsiantys žmonių gyvenimo kokybę, ir įstatymas dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo.
„Šauktinių kariuomenės klausimas bus „karšta bulvė“ Seimo pavasario sesijoje, – tvirtino Seimo Pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas, susitikime su Kelmės rajono socialiniais darbuotojais. – Aš už profesionalią kariuomenę.“
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
„Sodros“ skola – metinis biudžetas
Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi keturių sričių įstatymų paketai, padėsiantys mažinti socialinę atskirtį.
A. Sysas į susitikimą atvykusius socialinius darbuotojus ragino pasidomėti, kas juose numatyta, ir pareikšti savo nuomonę.
„Sodra“ šiuo metu gyvena ne pačius geriausius laikus. Pasak A. Syso, jos skola siekia 12 milijardų litų arba visų metų biudžetą.
Jo nuomone, išbristi „Sodrai“ iš skolų galėtų padėti valstybė, prisiimdama dalį pensijų naštos, pavyzdžiui, mokėdama bazinę pensiją. Tai padėtų subalansuoti „Sodros“ biudžetą.
Juolab kad tokios skolos susidarė dėl konservatorių nurėžtų pensijų grąžinimo, nedarbo ir kitų socialinių problemų. Vien palūkanos bankams siekia 2 milijardus litų per metus.
Be to, reikės grąžinti atimtą pensijos dalį dirbusiems pensininkams, kurie buvo nuskriausti pažeidžiant Konstituciją.
Pavasario sesijoje planuojama svarstyti šį klausimą. 90 tūkstančių dirbusių pensininkų reikės grąžinti apie 330 milijonų litų.
Be to, dėl padidėjusio skurdo, lėšų socialinėms išmokoms per pastaruosius kelerius metus prireikė devynis kartus daugiau negu 2008 metais.
Socialiniai darbuotojai kėlė klausimą dėl lengvesnio pensinio amžiaus žmonių atleidimo iš darbo.
Tačiau A. Sysas tvirtino, jog gerai dirbantis pensininkas tik prisideda prie bendrojo vidaus produkto kūrimo. O jeigu jis dirba blogai, yra įvairių būdų jį atleisti arba sumažinti krūvį.
Pasak Seimo nario, yra 7 darbo sutarčių rūšys, tačiau darbdaviai naudojasi tik dviem – terminuotomis arba neterminuotomis. Nenaudojama ir lanksti darbo valandų apskaitos sistema.
Iš antisanitarinių sąlygų – į penkių žvaigždučių viešbutį
Rajono vadovai ir socialiniai darbuotojai kėlė globos įstaigų licencijavimo problemą: „Į senelių namus arba į Vijurkų vaikų globos namus žmogų atveža iš antisanitarinių sąlygų. Kai kurie gyvena nešildomame, išdaužytais langais, nešvariame būste. Į globos namus atvažiavę pasijunta lyg rojuje.
Tačiau licencijuojant įstaigą labai sunku įgyvendinti visus keliamus reikalavimus, kurie prilygsta penkių žvaigždučių viešbučiui.“
Kelmės rajono globos įstaigos licencijuotos iš sutaupytų socialinių pašalpų lėšų. Kelmiškių nuomone, reikalavimus globos įstaigai galėtų nustatyti patys rajonų vadovai.
Pavyzdžiui, Vijurkų globos namuose vaikų skaičius kartais viršijamas dviem trimis globotiniais. Ką daryti? Kur dėti vaiką, jeigu jam čia ir dabar reikia prieglobsčio?
Globos įstaigų vadovai verčiami ieškoti būdų, kaip apeiti įstatymą. „Šeima augina keturis vaikus ir gyvena dviejų kambarių bute. Tėvų niekas už tai nesmerkia. O jeigu vaikų globos namuose vienam globotiniui netenka 14 kvadratinių metrų erdvės – jau „šakės“, – piktinosi kelmiškiai.
A. Sysas pažadėjo užsukti į Vijurkų globos namus ir sutiko, jog reikia ieškoti kompromisų. Idealios sąlygos globotiniams privalo būti siekiamybė. Tačiau reikia atsižvelgti ir į realias galimybes. Jo įsitikinimu, Lietuvoje dar negreit ateis laikas, kai nebus vaikų namų. Dabar globos įstaigose gyvena 4 000 Lietuvos vaikų. Kasmet iš tėvų paimama apie pora tūkstančių.
Stovyklos tapo komercinėmis
Vijurkų globos namų direktorius Petras Tverijonas klausė, ar vasarą vaikų globos namų auklėtiniams nebūtų galimybės išvažiuoti į stovyklas. Maždaug trečdalį vaikų paima globoti giminaičiai ar svetimos šeimos. O kiti lieka globos namuose. Kyla užimtumo problemų.
O vaikų poilsio stovyklos dabar tapusios komercinėmis. Poilsis kainuoja brangiai. Globotiniams skirtų pinigų neužtektų.
Kelta ir kita problema. 2007 metais nustatyta 520 litų parama globojamam vaikui – per maža. Maisto, energijos, kanceliarinių prekių kainos yra smarkiai išaugusios.
A. Sysas patikino, jog reikalingas socialinių išmokų ir pensijų indeksavimo įstatymas. Jį priėmus, išmokos didėtų tolygiai kainoms, ir žmonės nepatirtų finansinio streso. Be to, ir valstybės biudžetui tai būtų sveikiau, nes išmokos didėtų po truputį. Toks įstatymas jau buvęs parengtas, tačiau, pasak A. Syso, „nužudytas dar negimęs“.
Akliesiems reikia šeimos gydytojo siuntimo
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkė Janina Samušienė kritikavo prieš kelis mėnesius įsigaliojusią tvarką, kai regėjimo negalią turintis žmogus, norėdamas patekti pas gydytoją okulistą, turi gauti šeimos gydytojo siuntimą.
„Neregys pirmiausia turi užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Kai ateina laikas, atvažiuoja iš Vaiguvos ar kito kaimo į Kelmę. Šeimos gydytojas išrašo siuntimą. Tačiau tą pačią dieną pas okulistą talonų dažniausiai nėra. Tenka važiuoti dar kartą.
O neregiui atvažiuoti nėra taip paprasta. Reikia lydinčio asmens.
A. Sysas pažadėjo apie šią problemą pranešti sveikatos apsaugos ministrei.
Autorės nuotr.
KOKYBĖ: Seimo Pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas tvirtino, jog Seimo pavasario sesijoje bus priimta žmonių gyvenimo kokybę gerinančių įstatymų.
PROBLEMOS: Kelmės rajono socialiniai darbuotojai Seimo Pirmininkės pavaduotojui išsakė susikaupusias problemas.