Naujausios
Šeduva tikisi sulaukti investuotojų
Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) paskelbus šalies savivaldybių reitingus, šiemet neblogai pasirodžiusi Radviliškio rajono savivaldybė sulaukė ir kritikos strėlių. Bene smailiausia iš jų – per menkos investicijos ir iš to išplaukiančios kitos blogybės.
Šią silpnąją grandį tikimasi sustiprinti į Šeduvos laisvąją ekonominę zoną atėjus naujiems investuotojams.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kritikavo per mažas investicijas
LLRI nebe pirmus metus Radviliškio rajoną „kala prie kryžiaus“ už per mažas investicijas.
LLRI duomenimis, per metus investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui rajone sumažėjo net 122 eurais ir vienam gyventojui teko 915 eurų, kai skelbiamas visų mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 1506 eurai vienam gyventojui.
Labai šlubuoja ir tiesioginių užsienio investicijų sritis – jų Radviliškio rajone tebuvo 173 eurai gyventojui, o mažųjų savivaldybių vidurkis sudarė 1127 eurus.
Tokia situacija, anot ekonomistų, turi įtakos ir didelei rajono gyventojų emigracijai bei didesniam nei vidutinis nedarbo lygiui.
Spaudos konferencijoje rajono meras Antanas Čepononis tikino: investicijos – tai pulsuojantis mechanizmas, todėl situacija nuolat keičiasi.
„Atėjo į Radviliškio laisvąją ekonominę zoną (LEZ) medienos perdirbimo įmonė „Juodeliai“, ir mes tuo metu šioje srityje buvome tarp pirmaujančių, o dabar jau kuris laikas stovime vietoje, tačiau reikalai vėl turėtų pajudėti į gerąją pusę, pajudėjus Šeduvos LEZ'o reikalams“, – tikino meras.
Domisi keli investuotojai
Ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pritarta Šeduvos bendrojo plano pakeitimams.
Rajono valdžios įsitikinimu, planą buvo būtina koreguoti, kadangi ankstesnysis buvo nepatrauklus, jame buvo labai neracionaliai paskirstyta žemė norint ateiti didesniems investuotojams: ji buvo padalinta į labai nedidelius sklypelius.
„Pakoregavome Šeduvos bendrąjį planą ir padarėme jį mobilų, kad investuotojai turėtų galimybę kurtis norimo dydžio sklype: kas trijų hektarų plote, kas – penkių, o kam reikės – ir 20 hektarų. Todėl jau kiti metai galėtų būti investicijų pritraukimo pradžia – pasirašytos sutartys su investuotojais, kurie norėtų įsikurti Šeduvoje“, – spaudos konferencijoje sakė A. Čepononis.
Anot jo, įsikūrimu Šeduvoje jau domisi potencialūs investuotojai – su jais jau įvyko trys susitikimai. Tai – Slovėnijos atstovai, kurie kartu su rajono verslo įmone norėtų statyti gamyklą, gaminančią stambiąją santechnikos įrangą: plastikinius vamzdžius ir kita. Produkciją planuojama tiekti ir Rytų rinkai – Ukrainai, Baltarusijai, Rusijai.
Gamyklą norima statyti keliais etapais. Pirmasis etapas (30-50 darbo vietų) būtų produkcijos gamyba Baltijos šalims. Atsiradus didesnei rinkai, gamyba esą būtų plečiama iki 300-400 darbo vietų ir gamybos proceso ištisą parą.
Vyksta derybos ir dėl baldų gamybos įmonės atidarymo. Joje dirbtų apie 70-80 darbuotojų. Domėtasi ir vaistų gamyklos rajone atidarymu.
Tiriama darbo rinka
Ar realu rajone rasti tiek potencialių darbuotojų?
A. Čepononio teigimu, ne visi darbuotojai būtų vietiniai gyventojai – dalis jų būtų atvažiuojantys. Esą investuotojai darbo rinką jau yra ištyrę ir viskas priklausys nuo konkurencingo apmokėjimo. Neva jie linkę mokėti daugiau, todėl sunkumų neturėtų būti.
Pasak mero, LEZ vieta investuotojus tenkina: čia yra geras privažiavimas automobilių transportui, geležinkelis, elektros pastotė, dujos.
Baldų gamintojai šiuo metu tiria darbo rinką – nepriklausomi auditoriai nagrinėja, ar yra laisvų darbo išteklių, kurie galėtų dirbti vienokį ar kitokį darbą.
Tai jau antras jų tyrimas, kadangi atliekant pirmąjį buvo abejonių, jog Radviliškio krašte su baldų gamyba susiję žmogiškieji ištekliai būtų žemesni nei vidutiniai. Kita vertus, rajone yra didesni inžineriniai ištekliai. Nemažai šios srities specialistų dirba ar dirbo geležinkelio įmonėse, mašinų gamykloje. Jei tai baldų gamintojus tenkins, kliūčių gamyklos statybai neturėtų kilti.
A. Čepononis sakė, jog, prieš kelerius metus darbo rinką tyrė ir Radviliškio laisvojoje pramonės zonoje įsikūrusi „Juodelių“ bendrovė, bet jie atėjo nebijodami dėl reikiamo profilio darbuotojų, nes rajone veikia bendrovė „Multimeda“, yra kitų medžio apdirbimo įmonių.
Seniūnas tikisi emigrantų grįžimo
Radviliškio darbo biržos duomenimis, visose be išimties rajono seniūnijose per šiuos metus nedarbo lygis keitėsi į gerąją pusę – spalį, palyginti su sausio mėnesiu, jis sumažėjo. Pavyzdžiui, Šeduvos miesto seniūnijoje sausio mėnesį nedarbo lygis buvo 12,2, spalį – 9,9 procento.
To priežastys gali būti įvairios. Mažėjimas gali būti susijęs ir su sezoniniais vasaros bei rudens darbais, ir su emigracija bei mažėjančiu gyventojų skaičiumi.
Kad Šeduvoje yra nemažai ir emigravusių į užsienį, ir darbo ieškančių šeduvių, pripažino ir Šeduvos seniūnas Justinas Pranys.
„Ne vienas iš išvažiavusių užsienyje dirba tam, kad išlaikytų čia likusią šeimą. Jei atsirastų neblogų darbo pasiūlymų Šeduvoje, gal kai kurie iš jų grįžtų namo“, – svarstė seniūnas.
Pasak jo, tikrai ne visi darbo neturintys seniūnijos gyventojai nori tik pašalpų ir nenori dirbti.
„Laukiame ateinančių investuotojų. Labai tikiuosi, kad jie padės Šeduvai atsigauti“, – sakė J. Pranys.
Autorės nuotr.
Radviliškio miesto LEZ plote įsikūrė medienos perdirbimo bendrovė „Juodeliai“.
Šeduvos miesto seniūnijos seniūnas Justinas Pranys: „Jei atsirastų neblogų darbo pasiūlymų Šeduvoje, namo grįžtų gal net kai kurie emigrantai“.
Šeduvos LEZ teritorijai numatyti keli įvairaus dydžio žemės sklypai (languoti).