Savanoris apie pavojus negalvojo

Sa­va­no­ris apie pa­vo­jus ne­gal­vo­jo

Jo­niš­kie­tis Jo­nas Iva­naus­kas bu­vo tarp tų, ku­rie 1991-ai­siais sto­jo į be­si­ku­rian­čias sa­va­no­rių gre­tas, pa­si­ry­žę, jei rei­kės, gin­ti Tė­vy­nę nors ir pli­ko­mis ran­ko­mis. Dve­jus me­tus sa­va­no­riu tar­na­vęs ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­ri­mo­si pra­džią ma­tęs jo­niš­kie­tis sa­ko, kad pa­trio­tiz­mas ta­da jun­gė ir jau­nus, ir pa­gy­ve­nu­sius. Penk­ta­die­nį, Sau­sio 13-ąją, J. Iva­naus­kas, Sei­mo Pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio kvie­ti­mu, da­ly­vaus Sei­me vyk­sian­čia­me Lais­vės gy­nė­jų die­nos mi­nė­ji­me.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Tu­rė­jo ge­rų pa­vyz­džių

Jo­nas Iva­naus­kas ant sta­lo pa­de­da du jam itin svar­bius do­ku­men­tus. Kraš­to ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus, pir­mo­jo Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro Aud­riaus But­ke­vi­čiaus ir jam pri­klau­siu­sių pa­val­džių pa­da­li­nių va­do­vų liu­di­ji­mas pa­tvir­ti­na, kad jo­niš­kie­tis „at­si­lie­pė į Tė­vy­nės kvie­ti­mą ir sto­jo į at­ku­ria­mą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, gy­nė lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę iki Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų iš­ve­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 1993 me­tų rugp­jū­čio 31 die­ną“.

Ša­lia – pir­mo­jo SKAT (Sa­va­no­riš­kos kraš­to ap­sau­gos tar­ny­bos) šta­bo vir­ši­nin­ko, pul­ki­nin­ko Jo­no Ge­čo pa­si­ra­šy­tas, 2016-aisiais me­tais įteik­tas pa­dė­kos raš­tas už „da­ly­va­vi­mą 1991–1993 me­tais gi­nant Lie­tu­vos lais­vę ir įtvir­ti­nant Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę“, „pa­si­šven­ti­mą, ge­rą pa­vyz­dį jau­nuo­me­nei ir kū­ry­biš­ku­mą“.

Jis kar­tu su maž­daug 20 vy­rų bū­riu nuo 1991 me­tų sau­sio 8 iki sau­sio 18 die­nos sau­go­jo vie­ną pa­što sky­rių Vil­niaus ra­jo­ne. Vė­liau atė­jo į be­si­ku­rian­čią SKAT, ku­rios šta­bas ta­da vei­kė Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je.

„Bu­vau 38-erių me­tų, su­bren­dęs vy­ras, ka­dai­se, kaip ir vi­si to­kio am­žiaus, tar­na­vęs so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je. Gal­būt ma­ny­je se­niai bren­do vi­di­nis „už­tai­sas“, tu­rė­jau ge­rų pa­vyz­džių. Lan­ky­da­vau­si pas Tė­vą Sta­nis­lo­vą Pa­ber­žė­je, skai­čiau įvai­rią li­te­ra­tū­rą, pas jį ir du to­mus apie sa­va­no­rius ra­dau. Ma­no se­ne­lio bro­lis Juo­zas Sta­ne­vi­čius pir­mo­jo­je Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je tar­na­vo sa­va­no­riu,“ – apie ap­si­spren­di­mo prie­žas­tis kal­ba J. Iva­naus­kas.

Pa­siek­da­vo klai­di­nan­ti in­for­ma­ci­ja

Paš­tą sau­go­ju­siems vy­rams bu­vo skir­ta pa­tal­pa, te­le­fo­nas. Vi­si nuo­lat klau­sė­si ra­di­jo ir lau­kė nu­ro­dy­mų.

Tra­giš­ką­ją Sau­sio 13-osios nak­tį jau­tė­si di­de­lis ne­ri­mas ir ne­tik­ru­mas. So­vie­ti­nės ar­mi­jos da­li­niai ga­lė­jo pa­ju­dė­ti iš sa­vo šta­bų ir pul­ti, o gy­nė­jai ne­tu­rė­jo jo­kių gink­lų.

„Ne­ži­nia, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, bet vi­sus ve­dė pa­trio­tiz­mas. Bu­vo kar­to­ja­ma, kad svar­bu ne­si­vel­ti į konf­lik­tus, ne­si­prie­šin­ti, o su­si­rin­ku­siems jau­niems vy­ru­kams vi­rė krau­jas. Jie ga­lė­jo ir neišt­ver­ti, neiš­lai­ky­ti įtam­pos, – pa­sa­ko­ja J. Iva­naus­kas. – Tą nak­tį įvai­riais ka­na­lais bu­vo sklei­džia­ma ir de­zin­for­ma­ci­ja. Atei­da­vo pra­ne­ši­mai apie, ne­va, jau užim­tą Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą, kad žu­vo da­lis jos na­rių.“

Mo­kė­si vie­ni iš ki­tų

Po tra­giš­kų­jų įvy­kių J. Iva­naus­kas ne­pa­sit­rau­kė. Po Sau­sio 17-osios, kai bu­vo įkur­ta Sa­va­no­riš­ko­ji kraš­to ap­sau­gos tar­ny­ba, pe­rė­jo į eta­ti­nius sa­va­no­rius. Bu­vo pa­skir­tas kuo­pos va­do pa­va­duo­to­ju, at­sa­kin­gu už sa­va­no­rių tel­ki­mą ir ūkio da­lį.

„Šta­bas vei­kė Aukš­čiau­sio­sios ta­ry­bos pa­sta­to pir­ma­me aukš­te. Pa­me­nu ten iš­temp­tus tink­lus. Jei so­vie­ti­niai ka­riai bū­tų ver­žę­si, ti­kė­ta­si, kad jie kaž­kiek su­lai­kys. Pa­lai­ky­ti ko­vi­nės drą­sos atei­da­vo kai ku­rie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos na­riai, pa­vyz­džiui, Al­gir­das Pa­tac­kas. Mes ne­tu­rė­jo­me gink­lų nei uni­for­mų, iki 1991 me­tų gruo­džio bu­vo­me be ski­ria­mų­jų ženk­lų. Sa­va­no­riai mo­kė­si vie­ni iš ki­tų. Tik vė­liau įsi­kū­rė pus­ka­ri­nin­kių mo­kyk­la, Ka­ro aka­de­mi­ja, – pa­sa­ko­ja Jo­nas Iva­naus­kas. – Bū­ti­na ne­pa­mirš­ti, kad so­vie­tų ka­riuo­me­nė dar ne­bu­vo išė­ju­si, ji da­rė ne­tie­sio­gi­nę įta­ką, ga­lė­jo kel­ti su­maiš­tį“.

Sa­va­no­ris me­na, kaip iš pra­džių rei­kė­da­vę skai­čiuo­ti so­vie­tų ar­mi­jos iš da­li­nių pa­ju­dė­ju­sią tech­ni­ką. Bū­da­vo, kad ma­ši­nos iš­va­žiuo­ja, o to­liau prie­ka­bos per­ka­bi­na­mos prie ki­tų ma­ši­nų ir taip ban­do­ma su­klai­din­ti.

„Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jie tu­rė­jo tech­ni­kos ir ku­ro, o mus blo­ka­vo,“ – sa­ko jo­niš­kie­tis.

Pa­lai­kant bend­rą dva­sią jau 1991 me­tais va­sa­rą Vin­gio par­ke vy­ko sa­va­no­rių var­žy­bos.

Sa­va­no­rys­tė bu­vo pa­vo­jin­ga

Į sa­va­no­rių bū­rius atė­jo įvai­raus am­žiaus žmo­nių: ir vi­sai jau­nų vy­rų, ir pen­kias­de­šimt­me­čių. Da­liai jau­ni­mo gal­būt tai at­ro­dė kaip nuo­ty­kis, ki­ti ne­be­no­rė­jo ei­ti į so­vie­ti­nę ar­mi­ją, bet vi­si bu­vo vie­nin­gi, vi­siems at­ro­dė la­bai svar­bu tai, kas vy­ko.

„Da­bar sa­va­no­riai pa­de­da ren­gi­niuo­se, ge­ni me­džius, da­ly­vau­ja pra­ty­bo­se. Ta­da pa­trio­tiz­mas ir sa­va­no­rys­tė iš tik­rų­jų bu­vo pa­vo­jin­gi,“ – tei­gia Jo­nas Iva­naus­kas, pa­me­nan­tis kaip pa­čiam te­ko da­ly­vau­ti Me­di­nin­kų pa­sie­nio po­ste nu­žu­dy­tų pa­rei­gū­nų lai­do­tu­vė­se. Šiur­pas ėjo per nu­ga­rą, ste­bint į že­mę lei­džia­mus sep­ty­nis kars­tus.

Ar da­bar bū­tu­me to­kie ryž­tin­gi? „Aš, ko ge­ro, taip, nes ir šiuo me­tu esu Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų – sa­va­no­rių są­jun­gos, Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės gy­ni­mo Sau­sio 13–osios bro­li­jos ir Lie­tu­vos Šau­lių są­jun­gos na­rys“ – sa­ko J. Iva­naus­kas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Jo­nas Iva­naus­kas sa­ko, kad anuo­met prieš 26-erius me­tus sa­va­no­rys­tė bu­vo pa­vo­jin­ga.

Jo­nas Iva­naus­kas (pir­mas iš kai­rės) 1991 me­tų va­sa­rą Vin­gio par­ke sa­va­no­rių var­žy­bo­se trau­kia vir­vę.

Au­to­rės nuo­tr.

Sa­va­no­riui Jo­nui Iva­naus­kui itin svar­būs šie du do­ku­men­tai, liu­di­jan­tys apie jo veik­lą 1991–1993 me­tais.