Naujausios
Sava savame krašte
Laima Stonienė tvirtai įleido šaknis į savo gimtinę – Maironius. Aktyvi, idėjų kupina moteris yra bendruomenės pirmininkė, Kelmės kultūros centro Maironių filialo kultūrinių renginių organizatorė, mokykloje vaikus supažindina su etnine kultūra.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Amžina studentė
Laima Stonienė labai džiaugėsi galimybe gyventi ir dirbti savo gimtinėje. Iš Maironių moteris buvo išvykusi tik studijuodama.
Save maironiškė vadina amžina studente. Tik baigusi vidurinę mokyklą, L. Stonienė buvo nusprendusi studijuoti matematiką tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute. Nepavyko įstoti. „Buvo tokie laikai, kai studijuojančiųjų vaikinų neimdavo į kariuomenę. Todėl nenuostabu, kad matematiką studijuoti „panoro“ visas jų būrys. Priėmė net 29 vaikinus ir vieną merginą. Bet ne mane“, – dabar jau su šypsena prisiminė Laima Stonienė. Kad metai nebūtų praleisti veltui, maironiškė Tauragėje baigė prekybos mokyklą, įgijo pardavėjos profesiją. Studijuoti matematiką pradėjo dar kitais metais, bet po poros metų ištekėjo, studijas laikinai sustabdė. Tapo mama – su vyru susilaukė sūnaus.
Likimui lėmus, prieš 18 metų perėmė vyro pareigas – pradėjo dirbti kultūros namuose. Bet moteriai trukdė išsilavinimo spragos, nors darbas ir labai patiko. Tuomet Laima Stonienė įstojo į Žemaitijos kolegiją. Dar studijuodama, moteris sulaukė Maironių mokyklos direktorės pasiūlymo dirbti mokykloje sekretore. Įsidarbino puse etato, tiek pat likdama dirbti ir kultūros namuose.
Didžiausias džiaugsmas buvo, kai gavo vieną klasę vaikų mokyti matematikos. Skraidžiusi kaip ant debesų. Mokykloje užsibūdavo iki vėlumos. O kai baigė Kolegiją, davė mokyti tris klases. Sekretore moteris jau nebespėjo dirbti. Vėl pradėjo mokytis Šiaulių universitete, Tęstinių studijų institute, baigė pedagogikos studijas. Dar vėliau grįžo į dieninį skyrių, trečiąjį matematikos studijų kursą, tačiau sušlubavus sveikatai, dėl, matyt, pernelyg didelio krūvio, studijas teko atidėti. Dabar jau studentas ir ponios Laimos sūnus Mantvydas.
Kūčių stalas su virtais kauliukais
Laima Stonienė Maironių mokykloje vaikus moko žmogaus saugos ir etninės kultūros dalykų.
Pastarasis, mokytojos teigimu, vaikus labai domina, tačiau jie iš savo šeimų nebeatsineša etniškumo tradicijų.
„Kalbame apie Velykas, Kalėdas, genealoginius medžius, senovinius rūtų darželius, jau egzotika tapusias namų langines. Sykį, paklaususi, ar vaikai sėda prie Kūčių stalo, kokius patiekalus ant jo deda, išgirdo ir tokį atsakymą: „Sėdame, kauliukų išsiverdame“, – sakė L. Stonienė.
Mokytoja apgailestavo, kad etninė kultūra yra įtraukta tik į penktokų mokymosi programą. Nes mokiniai jos vis teiraujasi, kodėl šeštoje klasėje su etnine kultūra toliau nesupažindinama.
„Su kokiu entuziazmu, kaip atsakingai mokiniai ruošėsi Etnografinių regionų metams skirtam renginiui: atskiros klasės „tapo“ aukštaičiais, žemaičiais, tarmiškai kalbėjo, buvo atitinkamai apsirengę. Visiems buvo ir smagu, ir įdomu“, – pasakojo Laima Stonienė.
Prasmingi darbai išlieka
Maironiškių valia šį pavasarį Laima Stonienė išrinkta Maironių kaimo bendruomenės pirmininke.
Naujoji pirmininkė sakė, jog jai norėjosi, kad bendruomenė darytų prasmingus, ilgam išliekančius darbus.
Gimusi netoli Dubysos, L. Stonienė ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti ten stovinčią koplytėlę. „Neprašiau finansinės paramos, žmonės patys aukojo pinigų. Patys ir statinius dažė, ir šaltinį sutvarkė. Suprato: šis darbas – ne paprastas suėjimas ir „pabaliavojimas“, o išliekamoji vertė“, – džiaugėsi Laima Stonienė.
Kitas bendruomenės pirmininkės ir bendruomenės įgyvendintas sumanymas – sutvarkytas privažiavimas prie Maironių tvenkinio. Ateityje tvenkinį ketinama pritaikyti maudynėms, aktyviam laisvalaikiui praleisti, įrengti persirengimo kabiną.
Maironių privalumai – ne ant vienos rankos pirštų
Maironių kaimo bendruomenė jau skaičiuoja dvyliktuosius gyvavimo metus. L. Stonienė dalyvavo ir iniciatyvinės grupės susirinkime, inicijuotame dabar jau mirusio Kazio Radavičiaus, ir vėlesnėje bendruomenės veikloje.
Bendruomenė gausi narių nuo pirmosios įsikūrimo dienos. Iš pradžių Maironių kaimo bendruomenė vienijo beveik šimtą žmonių, dabar – netoli šešiasdešimties.
Pasak L. Stonienės, bendruomenė – ne tik bendruomenės nariai. Maironių kaimo bendruomenė – visas kaimas. Bendruomenės pirmininkė visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi diegti bendruomeniškumo jausmą, priminti, jog visa, kas daroma Maironiams, reikia ne konkrečiam žmogui, o visiems maironiškiams.
Ir visos Maironiuose veikiančios įstaigos tarsi sujungtos grandimis, sunku būtų atskirti, kur bendruomenės, o kur kultūros namų, mokyklos ar bibliotekos renginys.
„Maironiai – didelis ir gyvas kaimas, jame nėra tuščių namų. Daug dirbančių žmonių, ūkininkaujančių, užtat labai mažai gaunančiųjų pašalpas. Dėkinga vieta – netoli Kelmė, Tytuvėnai, ir Šiauliai – ne už kalnų“, – Maironių privalumus vardijo Laima Stonienė.
Maironiuose yra mokykla, biblioteka, medicinos punktas, kultūros namai, parduotuvė. Ir bažnyčia, ir parapijos namai... Ir kapinės – savo. Tik bendruomenės pirmininkei labai liūdna dėl apverktinos būklės, nešildomų bendruomenės patalpų, salės su įlūžusiomis scenos grindimis, nuo palubių besilupančiu tinku.
Autorės nuotr.
MAIRONIAI:Laima Stonienė – tikra maironiškė. Moteris džiaugiasi, jog savo gimtinėje gali dirbti mėgstamą darbą, vadovauja bendruomenei, organizuoja kultūrinius renginius.