Šaukėniškiai filmavo senkapius

Šaukėniškiai filmavo senkapius

Šaukėniškiai filmavo senkapius

Kelmės rajone Šaukėnų seniūnijoje filmuoti senkapiai. Sukurtas filmas papildys dokumentinių filmų ciklą apie Šaukėnų seniūniją: piliakalnius, išnykusius kaimus, krašto šventes ir tradicijas. Filmus kuria muziejininkė ir kraštotyrininkė Elena Burdulienė bei šiaulietis operatorius Ramūnas Snarskis.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Laidojami pagal seną paprotį

Pagančiukų kaime dar tebeveikia prieš Pirmąjį pasaulinį karą įkurtos rusų sentikių kapinės. Jas nuspręsta filmuoti kaip vienas iš įdomesnių laidojimo vietų, atspindinčių rusų sentikių laidojimo papročius.

Į Pagančiukus dar ir dabar atveža laidoti sentikius ne tik iš Šaukėnų seniūnijos, bet ir iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.

Muziejininkės ir kraštotyrininkės Elenos Burdulienės pasakojimu, senosios sentikių kapinės įrengtos iškirtus mišką ir palikus tik vieną kitą pušelę ošti. Katalikų kapines dažniausia juosia akmeninė tvora. Šios kapinės aptvertos tinkline tvora su metaliniais vartais.

Anksčiau dviejų hektarų kapinių plote būdavo laidojama be tvarkos. Dabar jau laidojama eilėmis, paliekant tarpus praeiti. Žmonės laidojami pagal seną paprotį – kojos atsukamos į paminklą. Tokia tvarka aiškinama, jog Paskutiniojo teismo dieną atsikėlęs mirusysis stotų tiesiai prieš kryžių.

Prie kapo vaišindavosi

Sentikių kapinės dažniausiai tvarkomos du kartus per metus: balandžio pabaigoje ir prieš sentikių religinę šventę Troicą, kuri švenčiama praėjus septynioms savaitėms po Velykų.

Giminės kapavietės – didelės. Jos aptvertos žemomis tvorelėmis. Tačiau kapavietėje kiekvienam mirusiajam yra atskiras kapas, vaikams – mažas kapelis.

Kiekvienam palaidotajam statomas atskiras paminklas. Paminklai sustatyti vienas šalia kito.

Medinių kryžių kapinėse jau beveik nelikę. Rastas tik vienas kaltinis ir vienas metalinis – ketaus kryžiai.

Kai kuriose kapavietėse tebestovi suoleliai ir nedideli staliukai. Mat pagal sentikių paprotį per Troicą ar kitą šventę kapinėse susirinkę giminaičiai savo giminės kapavietėje vaišindavosi. Pavargę ir išalkę po kelionės jie pasidėdavo ant stalelio maisto, pavalgydavo ir išgerdavo.

Dabar popai uždraudę vaišintis kapinėse. Valgyti ir gerti galima tik už kapinių tvoros, todėl staleliai kapavietėje nestatomi.

Seniūnijoje 34 senkapiai

Aprašus jau parengusi E. Burdulienė tvirtina, jog Šaukėnų seniūnijoje yra 34 senkapiai. Antradienį dar filmuotos ir Vabalių kaimo kapinaitės. Prieš penketą metų jose buvę pora kryžių. Dabar nebėra – supuvo.

Vietos gyventoja Aldona Paulauskienė pasakojusi, jog anksčiau čia buvę keturi mediniai kryžiai. Suaugusiems būdavo statomi aukšti, vaikams – žemi, maži kryželiai. Pats aukščiausias buvęs Vinco Bielskio pastatytas kryžius.

Pasak A.Paulauskienės, senų žmonių papročiu, supuvusį kryžių būtinai reikia supjaustyti ir sudeginti.

Iš 34 Šaukėnų seniūnijoje esančių senkapių didžioji dalis jau nufilmuota. Šiuo metu dar filmuojami seniūnijos kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai.

Autorės nuotr.

ŽINOVĖ: Šaukėnų muziejininkė ir kraštotyrininkė Elena Burdulienė skuba nufilmuoti ir įamžinti kuo daugiau savo krašto įdomybių, kad liktų atminimui ateinančioms kartoms.