Šalia Tremties vagono – obeliskas kovotojams už laisvę

Šalia Tremties vagono – obeliskas kovotojams už laisvę

Ša­lia Trem­ties va­go­no – obe­lis­kas ko­vo­to­jams už lais­vę

Iki Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­čio mi­nė­ji­mo Rad­vi­liš­ky­je, ša­lia Trem­ties va­go­no, tu­rė­tų at­si­ras­ti ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis trem­ti­niams ir ko­vo­to­jams už Lie­tu­vos lais­vę at­min­ti. Jo kon­cep­ci­ja ap­tar­ta ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis – iki Vals­ty­bės 100-me­čio

Lais­vės pa­mink­lu va­di­na­mas me­mo­ria­li­nis an­samb­lis tu­rė­tų at­si­ras­ti Lais­vės alė­jo­je ir pra­tęs­ti vie­šą­ją erd­vę, esan­čią ša­lia ten jau sto­vin­čio Trem­ties va­go­no.

Ar­chi­tek­tū­ri­nio an­samb­lio kon­cep­ci­ja, jo sto­vė­ji­mo vie­ta, įvy­kiai ir žmo­nės, ku­rių pa­var­dės tu­rė­tų bū­ti pa­mi­nė­tos pa­mink­le (Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų sa­va­no­rių ir Vy­čio Kry­žiaus ka­va­lie­rių), ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je ap­tar­ti kar­tu su idė­jos au­to­riu­mi ar­chi­tek­tu Arū­nu Je­lins­ku, pri­sta­čiu­siu an­samb­lio ma­ke­tą.

Šiais klau­si­mais su ar­chi­tek­tu dau­giau­sia dis­ku­ta­vo ir nau­jų pa­siū­ly­mų jam pa­tei­kė kraš­tie­tis is­to­ri­kas Ze­no­nas Va­si­liaus­kas, Rad­vi­liš­kio mies­to gar­bės pi­lie­tis Au­ge­ni­jus Jur­gaus­kas, Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai.

Me­ni­nis ak­cen­tas bus skir­tas 1918 me­tų Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­viams ir 1941–1953 me­tų trem­ties įvy­kiams at­min­ti. Ja­me bus pa­mi­nė­tos 1918 me­tais prie Rad­vi­liš­kio vy­ku­sių Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vių, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rių pa­var­dės, pa­gerb­ti iš Rad­vi­liš­kio kraš­to iš­trem­ti žmo­nės.

Vi­rė dis­ku­si­jos

Is­to­ri­kas Z. Va­si­liaus­kas sa­va­no­riais, ku­rių yra pri­pa­žin­ta per 10 tūks­tan­čių, do­mi­si ne vie­ne­rius me­tus, in­ten­sy­viai dirb­da­mas ar­chy­vuo­se. Jo su­rink­tais duo­me­ni­mis, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne bu­vo apie 250 pri­pa­žin­tų sa­va­no­rių, iš jų Rad­vi­liš­kio vals­čiu­je – 106, li­ku­sie­ji – ki­tuo­se ra­jo­no vals­čiuo­se.

Is­to­ri­kas iš­kė­lė min­tį, kad gal rei­kė­tų ap­si­ri­bo­ti Rad­vi­liš­kio mies­te gi­mu­siais sa­va­no­riais. Jų bū­tų apie 36. Bet rei­kė­tų tiks­lin­ti ir jų pa­var­des, ir skai­čių, to­dėl, anot is­to­ri­ko, ne­rei­kė­tų sku­bė­ti, ne­pri­da­ry­ti klai­dų.

Bet ku­riuo at­ve­ju, anot Rad­vi­liš­kio mies­to se­niū­no pa­va­duo­to­jos Vi­gi­li­jos Dže­več­kie­nės, tai bu­vo tik vie­nas pir­mų­jų su­si­ti­ki­mų su šios sri­ties spe­cia­lis­tais ir bus dar ne kar­tą tiks­li­na­mi ir fak­tai, ir tai, ko­kios ir kie­no pa­var­dės tu­rė­tų at­si­ras­ti pa­mink­le.

„Kom­po­zi­ci­ją su­da­ry­tų dvi da­lys: pir­mo­ji bū­tų prie Trem­ties va­go­no ir at­spin­dė­tų trem­ties me­tus, ant­ro­ji už­baig­tų kom­po­zi­ci­ją ir bū­tų skir­ta Nep­rik­lau­so­my­bės ko­voms at­min­ti.

Alė­ją jung­tų ke­tu­ri suo­le­liai. Prie kiek­vie­no iš jų bū­tų įreng­tos in­for­ma­ci­nės len­tos apie trem­ties vie­tas, į ku­rias bu­vo ve­ža­mi rad­vi­liš­kie­čiai, bei pa­so­din­ti me­džiai, ge­riau­siai at­spin­din­tys tas trem­ties vie­tas.

Alė­ją už­baig­tų 4 met­rų aukš­čio stik­lo obe­lis­kas su sa­va­no­rių ir Vy­čio Kry­žiaus ka­va­lie­rių pa­var­dė­mis. Pa­ti vie­ta taps pa­trauk­li, kai ji bus su­tvar­ky­ta“, – aiš­ki­no ar­chi­tek­tas A. Je­lins­kas.

Pa­sak V. Dže­več­kie­nės, trem­ties vie­tos, į ku­rias bu­vo iš­vež­ta dau­giau­sia rad­vi­liš­kie­čių, bu­vo ap­tar­tos su Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Rad­vi­liš­kio sky­riaus pir­mi­nin­ke Sta­se Ja­nu­šo­nie­ne bei na­re Ire­na Pa­lio­nie­ne.

Jų siū­ly­mu, in­for­ma­ci­nė­se len­to­se bū­tų pa­mi­nė­tos Kras­no­jar­so, Ir­kuts­ko sri­tys ir Ko­mių au­to­no­mi­nė res­pub­li­ka. Ap­tar­ta ir ko­kie me­džiai ge­riau­siai at­spin­dė­tų šias trem­ties vie­tas. Pa­si­rink­ti mau­me­dis, ked­ras ir Si­bi­ro pu­šis.

Sun­kiau­sia, anot V. Dže­več­kie­nės, bus gau­ti Si­bi­ro pu­šies so­di­nu­kų. Ir stik­lo obe­lis­kas, ir suo­le­lių vie­tos va­ka­rais bū­tų ap­švies­tos.

Iš pra­džių daug pa­sta­bų dėl me­mo­ria­lui pa­rink­tos vie­tos tu­rė­jęs is­to­ri­kas Z. Va­si­liaus­kas, iš­klau­sęs ar­chi­tek­to ir ki­tų su­si­rin­ku­sių­jų nuo­mo­nių, jų at­si­sa­kė.

Ar­chi­tek­tū­ri­nį an­samb­lį pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti sta­ty­ti jau šį ru­de­nį, o sta­ty­bos dar­bus baig­ti 2018 me­tais, mi­nint Vals­ty­bės 100-me­tį.

Anot idė­jos au­to­rių, ar­chi­tek­tū­rinio an­samb­lio vie­ta bus pa­grin­di­nė su­si­bū­ri­mų vie­ta, mi­nint Bir­že­lio 14-ąją, Ge­du­lo ir vil­ties die­ną, Rugp­jū­čio 23-iąją, Juo­do­jo kas­pi­no die­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

Is­to­ri­kas kraš­tie­tis Ze­no­nas Va­si­liaus­kas: „Pa­mink­lui bū­ti­nas tiks­lu­mas, to­dėl sku­bė­ti ne­rei­kė­tų“.

Ar­chi­tek­tas Arū­nas Je­lins­kas: „Pa­mink­lo vie­ta taps pa­trauk­li, kai ji bus su­tvar­ky­ta“.

Nau­jo­ji ar­chi­tek­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja at­si­ras erd­vė­je už Trem­ties va­go­no.