Naujausios
„Robinzonai“ gyveno išgyvenimo stovykloje
Beveik dvi savaites trukusioje „Robinzonų“ stovykloje kelios dešimtys moksleivių mokėsi išgyventi šiuolaikiniam jaunimui neįprastomis sąlygomis – be telefonų, ausinukų, dviračiais kasdien numindami po pusšimtį kilometrų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Į tradicine tapusią Radviliškio Lizdeikos gimnazijos sporto klubo „Startas“ organizuojamą stovyklą šiemet susirinko 66 moksleiviai ne tik iš Radviliškio ir aplinkinių rajonų. Stovykla suviliojo ir vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių.
Jau vilkdamiesi vienodus vardinius marškinėlius, vaikai žinojo, kad jiems teks 12 dienų gyventi pagal ant marškinėlių užrašytą šūkį: „Mes ne mamos vaikai, mes – robinzonai“, kad išgyvenimo žygyje jie kasdien turės sukarti po kelias dešimtis kilometrų ir kaskart vykdyti naujas vadų pateiktas užduotis.
Visas tas dienas mokiniai negalėjo susiskambinti nei su tėvais, nei su namie likusiais draugais, kadangi vienas iš stovyklos reikalavimų buvo nesivežti jokių telefonų, kompiuterių ar ausinukų. Ryšį su aplinkiniais turėjo tik stovyklos vadovai.
Nors išvykimo į stovyklavietę dieną buvo vėsoka ir šiek tiek teškeno lietus, „robinzonams“ nebuvo leista vilkėti ilgų kelnių ar megztinių – tik šortus ir marškinėlius. Ir vaikus išlydintiems tėvams buvo pasakyta, kad stovyklautojams nebus leidžiama ištižti ir kad po 12 dienų jie į namus grįš pasikeitę – išmokę susigyventi su gamta, užsigrūdinę, sužinoję, kas yra disciplina, ištvermė, sportinė valia.
13–16 metų jaunuoliai dviračiais ir pėsčiomis keliavo po Tytuvėnų regioninį parką, plaukė baidarėmis, aplankė žymiausias istorines bei kultūrines vietas, dalyvavo naktiniuose žygiuose, kur mokėsi orientuotis naktį miške.
Moksleiviai klausėsi istorijos, geografijos paskaitų, kurios buvo skaitomos sustojus prie istorijos, religijos bei architektūros paminklų, susitiko su kariais, mokėsi rišti vantas, šokti, suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Autorės nuotr.
ROBINZONAI: Kelios dešimtys „robinzonų“ į dviračių žygį išvyko, pasirengę gyventi be telefonų ir kompiuterių.
ŠŪKIS: „Robinzonus“ lydėjo šūkis: „Mes ne „mamos“ vaikai, mes – ROBINZONAI“.