Naujausios
Renovuotame name šąla žmonės
Pakruojyje pirmuosiuose dviejuose renovuotuose daugiabučiuose (Kruojos gatvėje) šildymo sezonas turėtų prasidėti tik šiandien. Prieš savaitę, naktį į penktadienį, spustelėjus šaltukui, rytą suskambo redakcijos telefonas. Vieni gyventojai nusprendė pakentėti šaltuose kambariuose baimindamiesi didelių sąskaitų, kiti pyko, kad ir po renovacijos yra priversti šalti.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Tikėjosi komforto
Renovuoti Kruojos gatvės 4 ir 6 namo daugiabučiai (priklausantys trijų namų bendrijai) šildymo sezoną pasitiko šaltais radiatoriais.
Daugiau kaip savaitė praėjo nuo paskelbtos šildymo sezono pradžios, tačiau pirmieji mieste renovuoti daugiabučiai šildymo sistemos neįjungė.
Dauguma šių dviejų daugiabučių gyventojų nusprendė taupyti, kol kas šilumos į namus neįsileisti. Tokiam bendrijos pirmininko pasiūlytam sprendimui nepritarė kelios šeimos.
Viena šeima su suslogavusiu dešimties mėnesiu kūdikiu iš renovuoto daugiabučio išvažiavo pagyventi pas močiutę, kol name bus įjungtas šildymas.
„Vaikui šalta ropinėti ant nešildomo buto grindų“, – telefonu redakcijai sakė pirmajame 6 namo aukšte gyvenanti kūdikio mama Ingrida.
Antrajame šio namo aukšte gyvenanti Lina namuose vilkėjo storą chalatą, mūvėjo vilnones kojines.
Moteris „Pakruojo kraštui“ sakė, jog jos butas, nors ir apšiltintas iš vidaus, vakarais yra šildomas elektriniu šildytuvu, nes vaikams šalta, prisikaupė drėgmės.
„Tikėjome, kad renovuotame name gyvensime komfortiškai. Juk tam ir pasiskolinome po 20–30 tūkstančių, o dabar mums sako: jei šalta – įsijunkite šildytuvus. Absurdas“, – piktinosi šio namo gyventoja Svajonė Geleželienė, kad nėra paisoma ir mažumos nuomonės. Moters bute tą penktadienio rytą buvo 16 laipsnių šilumos.
Kol namas nebuvo renovuotas, šalome, sirgo vaikai, vaistams daug išleisdavome. Dabar namas renovuotas – situacija ta pati“, – daugumos sprendimu buvo nepatenkintas mažamečio vaiko tėvas Gintaras.
Nešildo dėl kainų sistemos
Šių daugiabučių bendrijos pirmininkas Raimundas Tamašauskas sako, jog iš tiesų dauguma dviejų renovuotų namų gyventojų nusprendė taupyti, šildymą įjungti tik nuo 28-osios.
Kodėl renovuotame name, įrengus modernizuotą šildymo sistemą, gyventojai negali taupyti kiekvienas pagal savo išgalias, juk tokia galimybė jiems buvo pažadėta?
Atsakydamas į ši klausimą bendrijos pirmininkas aiškino, kad šildymo sistema nejungiama dėl dviejų priežasčių: ji nepripildyta vandens, o įjungus šildymą tam nepritariantieji sąskaitas už šildymą irgi gaus.
„Yra šilumos daliklinė skaičiavimo sistema: 70 ar 80 procentų visos į namą tiekiamos šilumos būtų atidalyta bendroms patalpoms šildyti, o likusioji dalis – už butų šildymą. Tokiu atveju, atsisakiusiems šildymo nepavyktų sutaupyti, jiems tektų brangiai mokėti už pagalbinių patalpų (rūsių, laiptinių) šildymą“, – apie naująją daliklinę kainų skaičiavimo sistemą aiškino daugiabučių namų bendrijos pirmininkas.
Jis patikino jog kaina būtų buvusi išdalyta savininkams pagal naudingą butų plotą.
R. Tamašauskas pripažino, jog kaip kitaip paskaičiuoti mokesčius už šildymą jis nežino: „Visur po renovacijos yra panašiai. Mes irgi vadovaujamės kainų paskaičiavimo metodikomis, kurios yra internete“, – aiškino bendrijos pirmininkas, gyvenantis daugiabutyje, kuris antra savaitė yra šildomas, o namas, dėl skolų šilumininkams, nėra renovuojamas.
Daliklinė sistema – ne taupymo priemonė
Renovuojamų namų administravimą vykdančio „Pakruojo būsto“ vadybininkas Valdas Kanišauskas stebisi, kad šiuose namuose buvo priimtas sprendimas atidėti šildymo pradžią.
„Daliklinė šilumos kiekio apskaita nėra šilumos taupymo priemonė. Tai tik priemonė, leidžianti taupyti šildymą“, – konfliktinę situaciją dėl šilumos taupymo renovuotuose Kruojos gatvės daugiabučiuose komentavo V. Kanišauskas.
Jo žodžiais, taupyti padėtų šilumos punkte esančių mechanizmų sureguliavimas, kad į namą neitų šilumos perteklius, kad šilumos ir karšto vandens būtų tiekiama, kada to labiau gyventojams reikia“, – apie naujai įrengtų mechanizmų naudą sako vadybininkas.
Jo žodžiais, kiekvienas gyventojas gali taupyti, reguliuodamas karšto vandens tiekimą į radiatorius butuose.
„Pagal šių daugiabučių investicijų planą butuose turi būti palaikoma ne žemesnė kaip 16 laipsnių šilumos temperatūra. Toks buvo bendrijos gyventojų sprendimas. Jis yra tam, kad kaimynas nesinaudotų labiau šildomo buto šiluma. Mano žiniomis, pastarosiomis dienomis kai kuriuose nešildomuose butuose šilumos tiek ir yra“, – sakė V. Kanišauskas.
P. S.: Liepta laukti
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, redakcija vėl gavo šių renovuotų daugiabučių gyventojų skundą.
Vakar buvo pradėtas namo šildymas, tačiau butuose atsukus radiatorių šilumos reguliatorius iki galo, jie buvo tik kūno temperatūros.
„Šilumininkai ir „Pakruojo būsto“ atstovai pripažino, kad kažkas yra negerai. Mums liepė laukti, žiūrėti per langus, kada atvažiuos šildymo sistemą modernizavusi įmonė. Argi tai ne pasityčiojimas iš žmonių, investavusių į renovaciją ir geresnes gyvenimo sąlygas?“ – piktinosi laikraščio skaitytojai iš renovuoto daugiabučio.
Autorės nuotr.
RENOVACIJA: Kruojos gatvės daugiabutis Pakruojyje renovuotas pirmas, o dauguma gyventojų nusprendė šildymą įjungti bene paskutinieji mieste.
DRĖGMĖ: Renovuoto daugiabučio gyventoja Lina butą šildėsi elektriniu šildytuvu, tačiau patalpose ėmė kauptis drėgmė, gresianti pelėsiu.
ŠILDYMAS: Svajonė Geleželienė ir jos kaimynas Gintaras mano, jog yra neteisinga, kai po renovacijos atsiradus galimybei taupyti, reguliuojant savo butuose šildymą, tuo nesinaudojama.
SPRENDIMAS: Renovuojamus daugiabučius administruojantis V. Kanišauskas gyventojų sprendimą atidėti šildymo sezono pradžią vadina nesuprantamu sprendimu.