Naujausios
Senoji varpinė buvo visai sutrešusi
Varpinę pastatė UAB „Vaido medis“. Pasak Žagarės seniūno Sauliaus Kužmarskio, varpinės mediena, impregnavimas, visi darbai, pastatymas kainavo 1 800 eurų, kurie buvo numatyti iš seniūnijų vietinių iniciatyvų rėmimo eilutės.
Varpinė nebuvo įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau organiškai įsikomponuojanti į bendrą kompoziciją su Raktuvės kapinių koplyčia kalno viršuje. Pasak seniūno, iš anksto prašyta gyventojų pasidalyti senomis varpinės nuotraukomis ir pagal jas atkurtas naujas statinys. Senoji varpinė jau buvo visiškai sutrešusi, gretimai esančios sutvarkytos kapavietės savininkai seniūnijoje vis teiraudavosi, kada varpinė bus remontuojama, nes kylant vėtroms gresia užgriūti ant paminklų.
Vidutinio amžiaus ir vyresni gyventojai dar puikiai atmena varpinėje kabojusį ir skambėjusį varpą, kuris 1994 metais buvo perkeltas į tikinčiųjų bendruomenei grąžintą atšventintą Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, vietinių vadinamą Barboros bažnytėle. Seniūnas S. Kužmarskis sakė, kad apie varpą galvojama, yra bent du galimi variantai, iš kur jį gauti, bet kol nėra konkrečiai sutarta, jis nenori daugiau detalių atskleisti.
Varpinė minima nuo XIX amžiaus
Raktuvės kapinių varpinė šaltiniuose minima nuo XIX amžiaus pirmosios pusės. Anuomet čia kabojęs nedidelis suskilęs varpas. 1956 metais klebonui J. Povilaičiui su parapija remontuojant Raktuvės koplyčią, Kauno arkivyskupijos prašyta leisti įsigyti naują varpą. Kauno arkivyskupijos valdytojo leidimu tų pačių metų rugsėjį buvo pargabentas vienas atliekamas uždarytos Kauno Aukštųjų Šančių bažnyčios varpas.
Bažnyčios komiteto protokoluose buvo įrašyta, kad varpas sveria 360 kilogramų. Varpo vardas – Šv. Kazimieras, su Aušros vartų Marijos paveikslo atvaizdu (1944 metų gamyba).
Apie senąją varpinę rašoma, kad jos pagrindas – keturi profiliuoti stulpai, viršuje sutvirtinti trumpais įžambiais spyriais. Gana primityvi statinio struktūra archajiška. Jau XVI amžiuje tokios sąrangos varpinės buvo paplitusios visoje Lietuvoje, Latvijoje, gudų žemėse, dažniausiai statytos kapinių teritorijose.
