
Naujausios
Rajonų ligoninėms prognozuojamas bankrotas
Kokia ateitis laukia rajoninių ligoninių ir ko tikėtis, jei jose nebus imamasi racionalaus valdymo, diskutuota Regiono plėtros tarybos posėdyje. Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, pateikdamas praėjusių metų apskrities rajonų ligoninių finansinę ataskaitą prognozavo, kad kai kurios jų dėl savo išlaidų neskaičiavimo jau leidžiasi prie bankroto ribos.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas
Nuostoliai paskatino permainas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, praėjusius metus su neigiamu finansiniu rezultatu baigė Joniškio ligoninė, turėdama 108 tūkstančius eurų nuostolių, Radviliškio – 109 tūkstančius, Pakruojo – 102 tūkstančius, Kuršėnų ligoninė – 34 tūkstančius.
Pasak R. Mažeikos, įvertinus šių ligoninių mokumo koeficientą (kai gautinos sumos viršija finansinius įsipareigojimus) galima teigti, kad šios įstaigos yra sudėtingoje situacijoje ir turi didžiausių finansinių grėsmių.
„Finansiniai rezultatai palaipsniui gerėja Radviliškyje – kur nebebuvo pacientų Akušerijos ir Vaikų skyriuose, paslaugas nutraukė“,– apie šios ligoninės pastangas mažinti nuostolius sakė R. Mažeika.
Direktorius informavo, kad ir Joniškio ligoninė pasuko panašiu keliu – nuo kovo 31-sios atsisakė vaikų gydymo ligoninėje ir šią paslaugą perdavė Šiaulių respublikinei ligoninei.
Apžvelgtos priežastys
Finansinių metų analizė parodė, kad rajonų ligoninėse, „kurios dirba į minusą“, nėra tinkamai subalansuotos išlaidos (arba sąnaudos). Atlyginimai yra viena didžiausia išlaidų dalis.
Pasak R. Mažeikos, kai kuriose ligoninėse atlyginimai gydytojams yra labai solidūs. Štai Naujosios Akmenės ligoninėje gydytojo darbo užmokestis per mėnesį (už etatą) siekė 1719 eurų, Pakruojo ligoninėje – 1017 eurų, Kelmės – 1601 euras, Kuršėnų – 986 eurai, Radviliškio 1722 eurai.
Tuo tarpu slaugytojų darbo užmokestis šiose ligoninėse dvigubai ar net trigubai mažesnis. R. Mažeika uždavė retorinį klausimą: „Jei gydytojo atlyginimas yra tris kartus didesnis nei slaugytojos, klausimas, ar jis nėra per didelis? Ar tai nėra viena priežasčių, kodėl slaugytojos važiuoja iš Lietuvos?“
Dar viena priežastis, varanti link bankroto ligonines, – didžiulės patalpos ir jų išlaikymas.
R. Mažeika Pakruojo ligoninę lygino su vieno didžiausių rajonų – Mažeikių – ligonine. Joje yra 9,5 tūkstančiai kvadratinių metrų ploto, vienai lovai tenka 49 kvadratiniai metrai. Pakruojo ligoninės plotas yra 7,2 tūkstančio kvadratinių metrų, o vienai lovai tenka 82 kvadratiniai metrai. Pagal užimamą Radviliškio ligoninės plotą, praėjusiais metais vienai lovai buvo skirtas 81 kvadratinis metras. Mažiausiai – 31 kvadratinis metras lovai – skirta Kuršėnų ligoninėje.
Viena iš neracionalaus ligoninėms skiriamų lėšų naudojimo priežastimi Teritorinės ligonių kasos direktorius nurodė automobilių pirkimą.
Tačiau kokius ir už kiek ligoninių vadovai pirko automobilius, direktorius neatskleidė ir Seimo narių, dalyvavusių posėdyje prašymu, pažadėjęs šią informaciją jiems persiųsti asmeniškai.
Kas trečias vaikas – į ligoninę
R. Mažeika atskleidė kai kurių sunkiai paaiškinamų faktų. Štai Joniškio ligoninė, atsisakiusi Vaikų ligų skyriaus, šiam išlaikyti turėdavo uždirbti apie 60 tūkstančių eurų per metus, kai kasdien skyriuje guli 2 ar 3 vaikai. Skyriui išlaikyti lėšas turėjo uždirbti terapeutai.
Dar įdomesnių faktų aptikta Pakruojo ligoninėje. „Kai rajone – 3124 vaikai, o 1128 kasmet gydosi ligoninėje – sunkiai suvokiami skaičiai. Čia kas trečias rajono vaikas tempiamas į ligoninę“, – stebėjosi R. Mažeika.
Panagrinėjęs, dėl kokių susirgimų vaikai atsiduria Pakruojo ligoninėje, direktorius teigė, jog dauguma atvejų vaikai turėjo būti gydomi namuose, o kai kuriais, kaip ūminė kvėpavimo takų infekcija, iš viso neturėjo būti gabenami į ligoninę.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių Teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika teigė, jog norint rajonuose išsaugoti ligonines, būtina imtis rimtų permainų.