Rajono šuliniai grasina nitratais

Rajono šuliniai grasina nitratais

Rajono šuliniai grasina nitratais

Kone pusės ištirtų rajono šulinių vanduo yra užterštas nitratais, kurie itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims. Labiausiai jais užterštas Šiaulėnų seniūnijos šulinių vanduo.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Nitratai gerokai viršija normas

Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) duomenimis, praėjusiais metais rajone buvo ištirti 143 šuliniai. 66-iuose šuliniuose nustatytas padidintas nitratų kiekis. Tai sudaro 46 procentus visų patikrintų šulinių.

Pasak ŠVSC Radviliškio skyriaus vedėjos Loretos Stirblienės, labiausiai nitratais užterštas Šiaulėnų šulinių vanduo. Čia didesnis nei nustatytos normos nitratų kiekis aptiktas daugiau nei pusėje patikrintų šulinių ir sudaro 62 procentus. Šeduvos seniūnijoje nitratų normas atitinka 42 procentai patikrintų šulinių, Radviliškio seniūnijoje – pusė šachtinių šulinių.

Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Šeduvos seniūnijos Pavartyčių kaime, kuri siekė 375 mg/l, bei Radviliškio rajono Karčemų kaime – 339 mg/l. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra iki 50 mg/l, tad šiais konkrečiais atvejais nitratų normos buvo viršytos 7 ir daugiau kartų.

Padidintas nitritų kiekis buvo nustatytas 2 šuliniuose.

Šulinius reikia dezinfekuoti

„Iš 88-ių ištirtų šulinių, 7-ių šulinių vandenyje amonis viršijo higienos normoje nurodytą ribinę vertę, 3 iš jų – Šeduvos seniūnijoje. 27-iuose tirtuose šuliniuose buvo aptikta žarninių lazdelių ir 52-iuose šuliniuose – žarninių enterokokų“,– sakė L. Stirblienė.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, mikrobinę taršą galima pašalinti vandenį virinant, tačiau kur kas naudingiau yra vartoti „gyvą“ ir kokybišką vandenį.

„Norint užtikrinti, kad mikrobiologiniai vandens rodikliai atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus, reikalinga atlikti šachtinio šulinio dezinfekciją“, – rekomendavo visuomenės sveikatos specialistė.

Anot L. Stirblienės, gyventojams, vartojantiems centralizuotai tiekiamą vandenį, rūpesčių dėl vandens kokybės nekyla. Pavasario polaidis gali pabloginti šachtinių šulinių vandenį, užteršdamas jį chemiškai ar mikrobiologiškai. Vandens tarša gali atsirasti ir netinkamai parinkus šachtinio šulinio vietą (per arti taršos šaltinių), neteisingai jį įrengus ar neprižiūrint.

Pavojingiausia kūdikiams ir nėščiosioms

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, pavojingiausia, kai užterštų šulinių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Kūdikiams pamėlsta oda, atsiranda dusulys, pykinimas, viduriavimas. Sunkesniu atveju atsiranda traukulių, o apsinuodijimo baigtis gali būti ir mirtina.

Rajone yra buvę atvejų, kai maistui pavartojus nitratais užteršto vandens, buvo pavojingai apsinuodiję kūdikiai. Prieš kelerius metus nitratais smarkiai apsinuodijo ir Reanimacijos skyriuje atsidūrė kelių mėnesių mergaitė iš rajone esančio Jokūbiškių kaimo. 10 vaikų auginanti mergytės mama tąkart nė neįtarė, jog, gaminamiems mišinėliams naudojant kiemo šulinio vandenį, jos dukrytė atsidurs ties gyvybės ir mirties riba.

Toksiniam nitratų poveikiui yra jautrūs ir infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės.

„Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Be to, šios cheminės medžiagos ne tik nepašalinamos virinant, bet jų koncentracija vandenyje dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens. Tai dažnai ir suklaidina gyventojus, manančius, jog skaidrus jų šulinių vanduo yra kokybiškas“, – aiškino L. Stirblienė.

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja šulinį išvalyti kartą per metus. Geriausia valymo darbus atlikti nutirpus sniegui. Kiekvieną pavasarį rekomenduojama ištirti ir šulinio vandens kokybę. Šeimų, kuriose yra nėščių moterų bei kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus, cheminis šachtinių šulinių vanduo yra tiriamas nemokamai.

Autorės nuotr.

VANDUO : Šio šulinio vandeniu prieš kelerius metus stipriai apsinuodijus metukų neturinčiai mergytei, gyventojams teko rimtai susirūpinti jo kokybe.

PAVOJUS: Šiaulių visuomenės sveikatos centro Radviliškio skyriaus vedėja Loreta Stirblienė: „Nitratai ir nitritai – labai klastingi, nes jų nei užuosi, nei pastebėsi. Padidėjęs jų kiekis pavojingiausias kūdikiams ir nėščioms moterims“.