Radviliškyje – karių priesaika ir patrankos salvės

Rad­vi­liš­ky­je – ka­rių prie­sai­ka ir pa­tran­kos sal­vės

Prieš pat šven­tes Rad­vi­liš­ky­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kai pri­sie­kė per pu­sant­ro šim­to nuo­la­ti­nės pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rių. Ta pro­ga mies­te ai­dė­jo se­no­vi­nės pa­tran­kos šū­viai, ka­riams ge­ros tar­ny­bos lin­kė­jo jų ar­ti­mie­ji.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Po šv. Mi­šių Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos baž­ny­čio­je Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Že­mai­ti­ja“ va­do­vy­bės žval­gy­bos ir prieš­tan­ki­nės kuo­pų bei šie­met įkur­to ir Rad­vi­liš­ky­je dis­lo­kuo­to bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Mo­tie­jaus Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai iš­si­ri­kia­vo gat­vė­je ša­lia ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės.

Vi­si jie tar­ny­bą pra­dė­jo gruo­džio 4 die­ną, o gruo­džio 22-ąją pa­si­ren­gė pri­siek­ti Tė­vy­nei.

Prie­sai­kos teks­tą per­skai­tė ir vi­sų pri­sie­kian­čių­jų ka­rių var­du bri­ga­dos ko­vi­nę vė­lia­vą pa­bu­čia­vo lai­ki­na­sis jau­nes­ny­sis ei­li­nis Er­nes­tas Va­lan­čius.

Iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je ka­riams su­teik­tas jau­nes­nio­jo ei­li­nio ka­ri­nis laips­nis.

Šiais me­tais mo­to­ri­zuo­to­je pės­ti­nin­kų bri­ga­do­je „Že­mai­ti­ja“ bu­vo su­for­muo­tos dvi nau­jos kuo­pos – prieš­tan­ki­nė ir žval­gų. Šia pro­ga ba­ta­lio­no va­das pul­ki­nin­kas Ar­tū­ras Rad­vi­las kuo­pų va­dams įtei­kė kuo­pų vėlu­kus, ku­rie bus kuo­pų ski­ria­mie­ji ženk­lai.

„Star­tuo­ja­me Rad­vi­liš­kio mies­te kar­tu su „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­dos plėt­ra. Ir tai ro­do, kad ša­lies ka­riuo­me­nė ple­čia­si, stip­rė­ja, di­di­na sa­vo pa­jė­gu­mus ir ruo­šia­si kraš­to gy­ny­bai. Ši ce­re­mo­ni­ja – tik ma­žas žings­ne­lis jū­sų ke­ly­je. Kad jis bū­tų stip­res­nis ir tvir­tes­nis, jūs tu­ri­te dar aš­tuo­nis mė­ne­sius“, – ka­riams sa­kė pul­ki­nin­kas A. Rad­vi­las.

Ka­rius pa­svei­ki­no ir bri­ga­dos ge­ne­ro­lo M. Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no va­das ma­jo­ras Va­di­mas Je­rio­mi­nas.

Tri­mis de­di­ka­ci­nė­mis se­no­vi­nės pa­tran­kos sal­vė­mis bu­vo pa­gerb­ti vi­si tie, ku­rie nuo­la­tos sto­vi Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės sar­gy­bo­je, tar­nau­ja ir dir­ba ša­lies ge­ro­vei. Sal­vės ai­dė­jo už Lie­tu­vą, už Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, už „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­dos kuo­pas ir ba­ta­lio­ną.

Po iš­kil­min­gos ce­re­mo­ni­jos prie­sai­ką da­vu­sius ka­rius svei­ki­no jų ar­ti­mie­ji.

Iš Kel­mės ra­jo­no į ce­re­mo­ni­ją at­vy­ku­si Ja­ni­na Ak­se­lie­nė svei­ki­no sū­nų Do­na­tą. Ką tik Tė­vy­nei pri­sie­kęs jau­na­sis ka­rys sa­kė dar ne­ži­nan­tis, ką veiks po tar­ny­bos.

Šiau­lių ra­jo­ne, Meš­kui­čiuo­se, gy­ve­nan­tis Dei­vi­das Sta­siū­nas bu­vo at­vi­ras – jis tar­ny­bai grį­žo iš už­sie­nio, ten sa­kė grį­šian­tis ir po tar­ny­bos, ne­bent pa­sta­ro­ji jam pa­tik­tų la­biau nei sve­čia ša­lis.

„Tar­nau­jam dar tik tris sa­vai­tes. Tar­ny­bos pra­džia bu­vo sun­ko­ka, bet ma­nau, kad to­liau bus leng­viau. Prie­sai­kos da­vi­mo ce­re­mo­ni­jai ruo­šė­mės la­bai rim­tai, daug re­pe­ta­vo­me. Pa­si­ro­dė­me ne­blo­gai, nors klai­dų ir bu­vo“, – at­vi­ra­vo ka­rys.

Au­to­rės nuo­tr.

Vi­sų pri­sie­kian­čių­jų ka­rių var­du bri­ga­dos ko­vi­nę vė­lia­vą pa­bu­čia­vo lai­ki­na­sis jau­nes­ny­sis ei­li­nis Er­nes­tas Va­lan­čius.

Orą dre­bi­no ce­re­mo­ni­jos me­tu pa­leis­tos trys de­di­ka­ci­nės sal­vės.

Prie­sai­ką da­vė mo­to­ri­zuo­tos pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Že­mi­ti­ja“ dvie­jų kuo­pų ir Rad­vi­liš­ky­je dis­lo­kuo­to bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Mo­tie­jaus Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai.

Ka­rius svei­ki­no jų ar­ti­mie­ji.