Kapinių buvimo vietą patvirtino radiniai

As­me­ni­nė nuo­tr.
Ra­jo­no Pa­vel­do­sau­gos po­sky­rio ve­dė­jas Vy­tau­tas Si­me­lis (kai­rė­je vir­šu­je) ir is­to­ri­kas do­cen­tas dr. Gin­tau­tas Za­bie­la (ša­lia): "Žmo­nių pa­sa­ko­ji­mai pa­si­tvir­ti­no – Il­guo­čių kai­mo kal­ve­lė­je pa­lai­do­ta ne­ma­žai žmo­nių".
Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne esan­tis Il­guo­čių kai­mas – vėl ar­cheo­lo­gų aki­ra­ty­je. Šį­kart ja­me bu­vo žval­go­ma se­nų­jų kai­mo ka­pi­nių kal­va.

Ras­ta žmo­nių kau­lų

Ke­lias die­nas Il­guo­čių kai­me vėl vy­ko ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai, ku­riuos at­li­ko ar­cheo­lo­gi­jos is­to­ri­kas do­cen­tas dr. Gin­tau­tas Za­bie­la.

Pre­li­mi­na­rius ant­ro­po­lo­gi­nius ty­ri­mus vie­to­je at­li­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to bioar­cheo­lo­gė Rū­ta Brin­dzai­tė.

Šį­kart ty­ri­nė­ta Il­guo­čių kai­me esan­ti se­nų­jų ka­pi­nių kal­va, ant ku­rios iš­li­kęs vie­nin­te­lis ak­me­ni­nis pa­mink­las su 1917 me­tų da­ta.

Ty­ri­nė­ji­mų me­tu ša­lia pa­mink­lo bu­vo iš­kas­ta 5x2 met­ro per­ka­sa. Jo­je ap­tik­ta ke­liais sluoks­niais pa­lai­do­tų žmo­nių kau­lų.

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos po­sky­rio ve­dė­jo Vy­tau­to Si­me­lio tei­gi­mu, ši vie­ta ty­ri­nė­ji­mui pa­si­rink­ta no­rint pa­tik­rin­ti bu­vu­sių gy­ven­to­jų liu­di­ji­mus, jog ant kal­vos iš­li­kęs obe­lis­kas anks­čiau bu­vęs daug aukš­tes­nis ir tik so­vie­ti­niais lai­kais esą eks­ka­va­to­riai ap­link jį su­stum­dė tą kal­vą. Tik­rin­ta ir ka­pi­nai­čių ver­si­ja.

Gy­ven­to­jų tei­gi­niai, pa­sak V. Si­me­lio, ne­pa­sit­vir­ti­no – iš­ka­sus duo­bę, iš­kart pa­si­ma­tė obe­lis­ko pa­ma­tai.

"Ta­čiau ga­li­me drą­siai teig­ti, jog čia bu­vo di­de­lės ma­si­nės žmo­nių ka­pi­nės. Ir šie ra­di­niai tik pa­tvir­ti­na anks­tes­nius žmo­nių pa­sa­ko­ji­mus apie bar­ba­riš­ką poel­gį, kai nuo Il­guo­čių kal­ve­lės bu­vo ka­sa­mas žvy­ras ke­liui ties­ti, nors ja­me ir ap­tik­ta žmo­nių kau­lų bei kau­ko­lių. Da­lis kal­ve­lės anuo­met nu­kas­ta ir me­lio­ra­ci­niams tiks­lams", – sa­kė V. Si­me­lis, teig­da­mas, jog pa­sta­rų­jų ty­ri­nė­ji­mų me­tu čia pa­lai­do­tų žmo­nių ra­my­bė ne­bu­vo su­drums­ta: nuo ra­di­nių at­sar­giai nu­šluo­tos že­mės ir jie vėl pa­lai­do­ti.

Ty­ri­nė­jant vie­to­vę, jo­je ne­bu­vo už­fik­suo­ta ir čia ga­lė­ju­sių vyk­ti mū­šių – ne­ras­ta jo­kių tą įro­dan­čių ele­men­tų, ras­tas tik vie­nas kry­že­lis.

Už­ra­šo mįs­lė neįs­pė­ta

Vis dar lie­ka neaiš­ki ant pa­mink­li­nio ak­mens iš­kal­to už­ra­šo is­to­ri­ja bei reikš­mė. Ja­me, be iš­kal­tų 1917 me­tų, iš­kal­tas žo­dis "Ka­ris M.".

Pa­mink­lo vir­šu­je ma­to­si bu­vu­sio, bet vė­liau nu­lauž­to kry­žiaus žy­mių.

Pa­gal 1999 me­tais už­ra­šy­tą Il­guo­čių kai­me 1919 me­tais gi­mu­sios Mi­lės Niau­ro­ny­tės pa­sa­ko­ji­mą, pa­sku­ti­nė gy­ven­to­ja šiuo­se ka­pe­liuo­se bu­vo pa­lai­do­ta apie 1900 me­tus.

Anks­čiau ant ka­pe­lių bu­vo pri­sta­ty­ta daug me­di­nių kry­žių – esą ten ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ta daug nuo ba­do ir ma­ro mi­ru­sių žmo­nių.

Anot M. Niau­ro­ny­tės, Il­guo­čių kai­mo jau­ni­mas per ge­gu­ži­nes pa­mal­das, "mo­ja­vas", ei­da­vo ant kal­ve­lės gie­do­ti.

Pa­sak už­ra­šy­tų pa­sa­ko­ji­mų, ant kal­vos esan­tį obe­lis­ką čia pa­lai­do­tai anū­kei pa­sta­tęs tur­tin­gas Il­guo­čių ūki­nin­kas.

Skir­tin­gi pa­va­di­ni­mai

Pa­sak V. Si­me­lio, ra­jo­ne yra daug dar neiš­ty­ri­nė­tų vie­to­vių, pi­lia­kal­nių, nors to­kie ty­ri­nė­ji­mai ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti apie jas pa­sa­ko­ja­mus fak­tus ar­ba at­skleis­ti nau­jus.

Kad ir Il­guo­čiuo­se esan­ti ka­pi­nai­čių kal­va. Sa­vi­val­dy­bės tu­ri­ma­me se­nų­jų ra­jo­no ka­pi­nių že­mė­la­py­je ši vie­ta įvar­din­ta kaip Ži­nė­nų kai­mo ka­pi­nės. Dar to­liau yra pa­žy­mė­tas Ži­nė­nų sen­ka­pis.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės L. Pras­ce­vi­čiū­tės kar­tu su ko­le­ge su­da­ry­ta­me moks­li­nia­me ži­ny­ne "Se­no­sios Rad­vi­liš­kio ra­jo­no kai­mų ka­pi­nės" šios ka­pi­nai­tės pa­žy­mė­tos kaip Il­guo­čių se­no­sios ka­pi­nės.

"Va­di­na­si, įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se yra skir­tin­gi pa­va­di­ni­mai. Ko­dėl? Kol kas ne­ži­no­ma. Tad bus pro­ga pa­tiks­lin­ti tu­ri­mus duo­me­nis", – sa­kė V. Si­me­lis.

Pa­sak jo, ty­ri­nė­ji­mai, ypač ar­cheo­lo­gi­niai, yra lyg near­ti dir­vo­nai: dau­gy­bė po že­me esan­čių pa­slap­čių klo­dų vis dar nė­ra at­skleis­ta.

Il­guo­čių kai­mas į ar­cheo­lo­gų aki­ra­tį pa­ten­ka ne­be pir­mą kar­tą.

Spa­lio mė­ne­sį čia dar­ba­vo­si me­ta­lo ieš­kik­lių nau­do­to­jų klu­bo na­riai, ša­lia kal­ve­lės spe­cia­lia įran­ga ieš­ko­ję ga­li­mų mū­šių pėd­sa­kų. Ta­čiau ieš­ko­to­jai šio­je vie­to­je nie­ko neap­ti­ko.

Prieš tre­jus me­tus vy­ku­sios paieš­kos bu­vo sėk­min­ges­nės, tik jos vy­ko ki­to­je Il­guo­čių kai­mo vie­to­je – prie­šin­go­je kal­vos pu­sė­je.

Tą­kart ap­tik­ta daug gil­zių, iš ko ty­ri­nė­to­jai spė­jo, jog šio­je vie­to­vė­je vy­ko įnir­tin­ga ko­va prieš ber­mon­ti­nin­kus.

Šiau­ri­nė­je kai­mo da­ly­je, ties ge­le­žin­ke­liu, prieš ke­le­rius me­tus ieš­ko­ta Sau­lės mū­šio pėd­sa­kų, ta­čiau paieš­kos bu­vo be­vai­sės.