Radviliškio rajone vyksta medžio drožėjų pleneras

VB nuotr.
Medžio drožėjų plenero, vykstančio Eugenijaus Miselio ūkyje, kuriame kadaise ūkininkavo generolas Povilas Plechavičius, drožėjams užtenka darbo.

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio rajonas) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kuriame kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, vyksta medžio drožėjų pleneras. Šiandien – paskutinė plenero diena.

Plenero dalyviai – visoje Lietuvoje žinomi medžio drožėjai: Ričardas Ramanauskas, Eugenijus Arbušauskas, Eduardas Titas, Egidijus Impolis, Dalius Žymantas, Aurimas Šimkus. Jie medžio skulptūrų tautodailės meistrai, jų sukurtos skulptūros, papuoštos radviliškiečio kalvio Stanislovo Špuko metalo darbais, įprasmins generolo Povilo Plechavičiaus ūkininkavimo Čiuteliuose istorinį laikotarpį.

Pirmąją renginio dieną susirinkusiuosius pasveikino asociacijos „Tyrulių bendruomenė“ pirmininkė Astutė Kurtkuvienė. Ji visiems papasakojo, kaip gimė projektas, kurio idėją palaikė Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė ir projektų vadovė Jolanta Kvedarienė. Bibliotekos direktorė pasidžiaugė projektu, nes juo įprasmintas šios iškilios istorinės asmenybės atminimas. E. Miselio ūkyje saugoma daug autentiškų daiktų, nuotraukų, primenančių generolo gyvenimą, jo nuveiktus darbus. V. Šukaitienė plenero dalyviams linkėjo neblėstančios kūrybos, stiprios sveikatos ir nuostabių rezultatų.

Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas dėkojo E. Miseliui už generolo Povilo Plechavičiaus išsaugotą istoriją ir projekto rengėjams už prasmingą projektą, kuriame menininkų darbai papuoš istoriją saugančio P. Plechavičiaus puoselėtą dvarelio teritoriją.

E. Miselio ūkis šiuo metu yra ten, kur stovėjo generolo P. Plechavičiaus dvaras (šioje vietoje generolas ūkininkavo 10 metų). Įgyvendinus projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“ tikimasi, kad ši vietovė bus įtraukta į Radviliškio rajono lankomų vietų žemėlapius. Šiandien ūkį valdo ir prižiūri E. Miselis ir jo šeima. Kiekvienas pastatas, pasak E. Miselio, turi savo istoriją, yra išlikusių ženklų, menančių laikotarpį, kai šiuose pastatuose buvo įsikūrusi karo lauko ligoninė.