Naujausios
Radviliškiečiai domėjosi žydų kultūros paveldu
Europos žydų kultūros dieną radviliškiečiai paminėjo keliaudami žydų atminimą menančiomis vietomis.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Tragiškas Radviliškio žydų likimas
Per pusšimtį rajono mokyklų moksleivių, pedagogų, kultūros paveldu besidominčių miestiečių aplankė Radviliškio senąsias žydų kapines, žydų masinių žudynių vietą Durpyno miškelyje.
Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis senosiose žydų kapinėse išvykos dalyviams pasakojo, kad apie šias kapines žinoma labai mažai, nėra išlikusių jokių dokumentų, nurodančių jų įkūrimo laiką.
„Daugelį metų kapinių niekas neprižiūrėjo. Dar pokario, o ir vėlesniais laikais nemažai paminklų buvo ištampyti, virto pamatų akmenimis, dalis jų pražuvo. Tačiau rytinėje dalyje yra išlikusių kapų, o kapinių vakarinėje dalyje yra išlikusi sodyba, kuri galimai buvo žydų paruošimo laidojimui pastatu. Dabar ši sodyba yra privatizuota, todėl buvo atitverta nuo kapinių vieline tvora“, – sakė V. Simelis.
Pasak V. Simelio, daugumos išlikusių antkapių užrašų sunkiai įskaitomi, parašyti senovine žydų kalba, todėl net žydai negali visko perskaityti.
Šiose kapinėse yra išlikę 86 akmeniniai, betoniniai antkapiniai paminklai, dauguma jų pačiame kapinių pakraštyje, šalia augančių pavienių medžių. Naujų palaidojimų žymių nėra. Pastatyta metalinė lenta su užrašais žydų ir lietuvių kalbomis: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas“.
Išvykos dalyviai kapinėse išgirdo ir apie žydų atsisveikinimo su mirusiuoju bei laidojimo tradicijas.
Kitoje vietoje, Durpyno miškelyje, buvo sušaudyti beveik visi Radviliškio žydai, kuriems, prasidėjus karui, nepavyko išvykti į Sovietų Sąjungą ar, atėjus vokiečiams ir pradėjus žydų gaudynes, nepavyko pabėgti ar pasislėpti kuo toliau nuo miesto.
Šioje vietoje sušaudyta apie 300 žydų ir kitų tautybių Radviliškio miesto gyventojų. Kaip mena seni radviliškiečiai, likę gyvi Radviliškio žydai buvo išvežti į getus Pavartyčiuose (Radviliškio rajonas) ar Šiauliuose.
Pasak V. Simelio, senojo žydų palikimo mieste nėra išlikę, tiksliai nėra net žinoma, kur stovėjo jų sinagoga. Nors kai kurių miestiečių teigimu, neva ji buvo toje vietoje, kur dabar miesto centre yra įsikūręs turgelis.
Šeduvos žydų likimas panašus
Šeduvoje išvykos dalyviai apžiūrėjo sutvarkytas Šeduvos žydų kapines.
Tik šį pavasarį buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai. Žvejų gatvėje esanti maždaug 1,3 hektaro kapinių teritorija buvo gerokai apleista – nemaža dalis paminklų buvo nuvirtę ir užžėlę žole, kapinių teritorija – apaugusi krūmais bei menkaverčiais medžiais.
Paminklinių akmenų restauravimo metu pagal išlikusius užrašus buvo identifikuoti 400 kapų iš beveik 800, pats seniausias išlikęs kapas datuojamas 1832 metais. Kapinėse iš viso rasta apie 1,3 tūkstančio paminklų arba jų dalių ir nuolaužų. Fragmentai, kurių nebebuvo įmanoma atstatyti ir sutvirtinti, buvo padėti į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.
Pasak V. Simelio, Šeduvos apylinkėse 1941 metų vasarą naciai ir jų pagalbininkai nužudė beveik tūkstantį žydų tautybės miestelio gyventojų – vyrų, moterų ir vaikų.
Jis pasakojo apie Šeduvos žydų memorialinio fondo, inicijuojančio Šeduvos žydų bendruomenės atminimo išsaugojimo ir įamžinimo projektą „Dingęs štetlas“, kurį įgyvendinant, įamžintas žydų, per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų miškuose netoli Šeduvos, atminimas.
„Dviejose vietose Liaudiškių miške jau pastatyti paminklai. Šeduvos miesto apylinkėse yra nustatytos trys masinės žydų žudymo vietos. Tiek senosios žydų kapinės Šeduvoje, tiek žydų masinių žudynių vietos yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai. Šeduvos žydų atminimo įamžinimo darbai buvo atlikti privačiomis lėšomis“, – sakė jis.
Išvykos dalyviai apsilankė Pakutenių miške, kur baigiami nužudytų žydų atminimo įamžinimo darbai. Šalia būsimo naujo paminklo yra išlikęs ir tarybiniais laikais žydų atminimą įamžinantis medinis paminklas, o kitoje pusėje – Šeduvos miesto tarybinių aktyvistų, komjaunuolių, tarp kurių ant paminklo yra ir žydiška pavardė, nužudymo vieta. Greta – nužudytų Vėriškių kaimo žydų kapelis su paminklu.
Vėliau keliautojai apsilankė Liaudiškių miške, kur yra dvi masinės žydų žudynių vietos. Čia jau pastatyti nauji paminklai, sutvarkyta aplinka.
Pasak V. Simelio, Radviliškyje Europos žydų kultūros diena minima pirmą kartą, o surengtoje išvykoje pavyko pamatyti tik mažytę jos dalelę, daugiausia susijusią su skausmu ir tragišku žydų tautos likimu.
Autoriaus nuotr.
PAMINKLAS: Paminklas 400 sušaudytų žydų Liaudiškių miške.
KAPINĖS: Išvykos dalyvius sudomino žydų kapinių antkapiai.
ŽŪTIS: Prie Durpyno miške įamžintos Radviliškio žydų žudynių vietos. Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis (kairėje) pasakojo apie žydų laidojimo tradicijas.