Naujausios
Įspūdingas vaizdas
Padirvonių gyventojai Linai Endrikienei iš tolo pavyko nufilmuoti per lauką lekiančius 19 šernų. Jie, pasak moters, skuodė nuo Žadvainių kaimo Daunoravos miško link.
„Kai bėgo keliuku, tai net žemė dundėjo. Pasukus per lauką to triukšmo nebesigirdėjo. Iš tiesų, jaučiausi šiek tiek nejaukiai, širdis, rodos, gerklėje daužėsi, nors ir gana toli nuo jų buvau ir stovėjau už medžių. Pirmą kartą gyvenime pamačiau tokį pulką. Įdomu, kad jie bėgo ne kaip banda būriu, bet vorele, lyg žąsys. Visi atrodė suaugę, labai panašaus dydžio, tik paskutinysis šiek tiek skyrėsi – toks mažesnis, apvalutis, kaip kamuolys ridenosi. Anksčiau kartą buvau užtikusi šerną miške grybaudama, bet jis buvo vienas. Gal jau atsigauna šernai nuo afrikinio kiaulių maro“, – spėliojo gyventoja, tokį įspūdingą reginį nufilmavusi telefonu ir įrašą įdėjusi feisbuko socialiniame tinkle. Fotografijų ji nespėjo padaryti.
Nuo didžiosios afrikinio maro bangos praėjo jau keleri metai. Joniškio rajono kiaulių augintojus jis ypač buvo užklupęs 2018-aisiais.
Visas rajonas sumedžioja kaip vienas būrelis
Vis dėlto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento Joniškio skyriaus vedėjas–valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Kuolas sako, kad iki šernų populiacijos atsigavimo dar toli, ji po truputį atsistato, bet labai lėtai: „Jeigu moteris nufilmavo tokią bandą, tai jai iš tiesų pasisekė. Bet kartą pamačiusi gali daugiau jų ir nebeišvysti. Pastebėta, kad dabar šernai susimeta į didesnes bandas, anksčiau daug būdavo nedidelių būrių – šeimų, kur dažnai viena mama su 5-6, kartais ir iki 10 šerniukų pasitaikydavo. Tos didesnės bandos turi ir platesnius savo gyvenimo, mitybos arealus. Jie migruoja, gali ir toliau nueiti. Taip, ir seniau pasitaikydavo bandų iki 40 šernų ar panašių, bet daug turėdavome tų mažesnių būrelių, kurių dabar nelikę.“
Pašnekovas pastebi, kad gal ir gerai, kad šernų populiacija taip greitai neatsigauna, nes afrikinio kiaulių maro virusas dar nėra visiškai palikęs mūsų krašto. Tad kuo didesni atstumai tarp bandų, tuo mažesnė tikimybė tarpusavy užsikrėsti ir paplisti kiaulių ūkiuose. Štai, pasienio su Baltarusija rajonų medžiotojai praėjusiais metais jau buvo pradžiugę, kad šernų vėl yra, turi ką šaudyti, bet užėjo antra maro banga ir šių žvėrių iš naujo neliko. Tiesa, ne visi šernai 100 procentų suserga afrikiniu kiaulių maru, kai kurie ir susirgę, paliegę, bet išgyvena.
„Šiuo metu sumedžiojamų šernų kiekis juokingas. Štai, Joniškio rajone rugsėjo mėnesį iš viso buvo sumedžioti vos keturi šernai, o spalį, kai jų nušauta 12 – jau vadiname rekordiniu. Vidutiniškai per mėnesį sumedžiojami 4–6 šernai, o toks seniau būdavo vieno medžiotojų būrelio laimikis“, – sakė G. Kuolas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus pirmininkas Sigitas Šimkevičius papildė: „Dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet praėjusiais metais rajone šernų iš viso buvo sumedžiota apie 50–60, kai ankstesniais metais, kada dar nebuvo afrikinis kiaulių maras įsisukęs, sumedžiodavo ir 650.“
Reikalavimai tebegalioja
Nors afrikinis kiaulių maras Joniškio rajone aprimo, bet per šiuos 2021-us metus jis dar patvirtintas net 120 šalies vietų, naujausias atvejis spalį fiksuotas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos apylinkėse aštuonioms rastoms šernų gaišenoms.
Kiaulių laikymo vietose Lietuvoje afrikinio kiaulių maro šiemet nebuvo nustatyta, bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad tebėra būtina laikytis visų biosaugos reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo šios pavojingos užkrečiamos ligos. Labai svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.