Profsąjungos „klibino“ švietimo ir sveikatos apsaugos problemas

Profsąjungos „klibino“ švietimo ir sveikatos apsaugos problemas

Profsąjungos „klibino“ švietimo ir sveikatos apsaugos problemas

Rajono Trišalės komisijos posėdyje profsąjungų ir darbdavių atstovus valdininkai supažindino su rajono švietimo situacija, sveikatos politika, kalbėjo apie biudžetą, atsakinėjo į pateiktus klausimus. Žingeidžius profsąjungiečius valdininkams teko stabdyti – esą neliks apie ką kalbėti kituose posėdžiuose.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Apie švietimą

Su rajono biudžeto situacija susirinkusius supažindinusi Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė tikino: biudžetas renkamas gerai, tad metus planuojama baigti be kreditorinių įsipareigojimų. Esą kai kuriose mokesčių mokėjimo srityse šiuo metu yra minusų, bet dar yra ir laiko situaciją pagerinti.

Rajono švietimo situaciją pristačiusiai Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Genovaitei Juodeikienei teko atsakyti į pateiktus klausimus, kokie yra pedagogų darbo krūviai, kodėl kai kuriems pedagogams yra taikomi minimalūs atlyginimo koeficientai, supažindinti su mokyklų reorganizavimo planais, kaimo mokyklų situacija, netolygius mokinių srautus ir kita.

Pasak vedėjos, ketverius pastaruosius metus rajone mokinių mažėja – kasmet nelieka po kelis šimtus moksleivių. Šiemet, pavyzdžiui, naujuosius mokslo metus pradėjo 30 mažiau pirmokų. Apie 40 vaikų su tėvais išvyko gyventi į užsienį, per 60 pasirinko profesinio mokymo mokyklas, keli išėjo iš mokyklos ir padeda tėvams ūkininkauti.

Mokinių mažėjimas, anot vedėjos, lemia ir mažesnį mokinio krepšelį, tad daugelis mokymo įstaigų neišgali pedagogams didinti atlyginimo koeficiento, kurio dydį apsprendžia mokyklos taryba.

Mažiausiai mokinių rajone mokosi Šaukoto ir Tyrulių pagrindinėse mokyklose, atitinkamai 71 ir 57. Pasak G. Juodeikienės, šaukotiškiai nuo kitų metų turėtų tapti Šiaulėnų pagrindinės mokyklos skyriumi, o Tyrulių mokyklos ateitis esą yra liūdna. Po metų joje gali būti tik keli aštuntokai.

Domino mokinių srautai

Lena Skriptienė, Radviliškio regiono profesinių sąjungų centro pirmininkė, vedėjos teiravosi, kodėl tokie netolygūs yra mokinių srautai – vienose mokyklose mokinių yra daugiau, kitose – mažiau, kas juos reguliuoja. Kaip pavyzdys buvo nurodytas atvejis, kai visa klasė iš vienos gimnazijos perėjo į kitą.

G. Juodeikienės aiškinimu, mokyklos turi joms priskirtas aptarnavimo teritorijas, kurios aptariamos su mokyklų vadovais. Net kaimai yra priskirti vienai ar kitai teritorijai. Šis suskirstymas negalioja 11-12 klasių moksleiviams, kurie mokymo įstaigą renkasi patys. Tačiau šis paskirstymas esą nėra labai griežtas – reikalui esant, mokinys gali rinktis norimą mokymo įstaigą.

Gražinos pagrindinės mokyklos direktoriaus Laisvūno Vaičiūno teigimu, teritorijos yra paskirstytos sąžiningai, tik gyventojų, tad tuo pačiu ir moksleivių, tankumas jose netolygus.

Posėdyje kalbėta ir apie mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybes, panaikintų mokyklų pastatų likimą bei kitais švietimo klausimais.

Sveikatos apsaugos problemos

Posėdyje nemažai diskutuota apie sveikatos politiką Radviliškio regione: paslaugų apmokestinimą, darbo krūvius, laisvas darbo vietas, profilaktines programas.

Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienė supažindino profsąjungiečius su sveikatos įstaigų finansine būkle. Pagyrimo sulaukė Baisogalos ir Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centrai, prieš porą metų „sėdėję“ finansinėje duobėje, o dabar iš jos išlipę. Pasak V. Kungienės, šios įstaigos laiku moka atlyginimus, peržiūrėjo darbo krūvius, nes aptarnaujamose teritorijose sumažėjo prisirašiusių gyventojų.

Paminėta pirmoji privati medicinos įstaiga rajone, turinti 1400 čia prisirašiusių ligonių.

Nemažai kalbėta apie rajono Greitosios medicinos pagalbos centro darbą, jo problemas. Akcentuota: medicinos įstaigų finansinę būklę sunkina sumažintas finansavimo balas, kai suteikus paslaugų už vieną litą, iš Ligonių kasų gaunama tik 0,93 lito šiemet, o anksčiau – 0,91 ir net 0,83 lito.

Pasak centro direktorės Irenos Palionienės, per dvejus metus dėl sumažinto balo centras negavo 500 tūkstančių litų.

Radviliškio rajonas yra išskirtinis savo nemaža teritorija, be to, 60-70 procentų kelių yra neasfaltuoti, todėl yra didelės kuro sąnaudos, dažniau genda automobiliai.

„Gyventojų rajone mažėja, tačiau jie senėja, jiems vis dažniau prireikia medikų pagalbos, tad ir iškvietimų po visą rajoną daugėja. Į visa tai turėtų būti atsižvelgiama“, – teigė I. Palionienė.

Posėdyje iškelta problema ir apie mažus slaugytojų atlyginimus, kurie dabar, padidinus minimalų atlyginimą, Radviliškio ligoninėje bus vos keliolika litų didesni nei slaugytojų padėjėjų.

„Būtina kelti atlyginimus viduriniajai grandžiai, nes didinant minimalų atlygį, nebelieka skirtumo tarp žemesnio ir aukštesnio lygio specialistų, nors pastarųjų atsakomybė yra didžiulė, o darbas – sunkus. Todėl jaunos slaugytojos mokosi kalbų ir išvyksta į užsienį“, – opią problemą nurodė veslininkų atstovas Pranas Balckus.

Posėdyje kalbėta ir apie nevienodą gydytojų darbo apmokėjimą, specialistų stygių, ligoniams siūlomas mokamas ir sunkiai prieinamas nemokamas paslaugas.

Autorės nuotr.

TEMATIKA: Trišalės komisijos nariams šįkart rūpėjo švietimo, sveikatos apsaugos klausimai.

PROBLEMA: Rajono greitoji pagalba išgyvena ne geriausius laikus – dėl sumažinto apmokėjimo už suteiktas paslaugas per dvejus metus įstaiga negavo pusės milijono litų.