Naujausios
Profsąjungos imasi derybininkų vaidmens
Į konferenciją susirinkę Radviliškio regiono profesinių sąjungų centro atstovai kalbėjo apie pakitusį profsąjungų vaidmenį. Iš gėrybių dalintojų jos tampa derybininkėmis, kurioms svarbu rasti bendrą kalbą su darbdaviu.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
„Užteks dalinti pašalpas“
„Baikim kovoti su darbdaviu. Jam reikia siūlyti: kuo mes galim būti naudingi, kad darbuotojui būtų gerai. Mūsų tikslas bendras – turi būti sukurtos optimalios darbo sąlygos, kad darbuotojas galėtų kurti pridėtinę vertę. Kuo tos sąlygos bus geresnės, tuo didesnė pridėtinė vertė bus sukurta. Tuomet tikslas bus pasiektas – gerai ir darbdaviui, ir darbuotojui“, – konferencijoje „Trišalės tarybos – socialinio dialogo garantas“ radviliškiečiams kalbėjo svečias Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Anot A. Černiausko, profesinės sąjungos per metus surenka apie 14 milijonų litų nario mokesčio lėšų. 80 procentų šių lėšų panaudojama pašalpoms ir laisvalaikio organizavimui. Tokia praktika, anot profsąjungiečio, nėra gera, nes darbuotojui reikia, kad profsąjungos derėtųsi dėl jo atlyginimo, o ne organizuotų ekskursijas. Pašalpoms esą galima sukurti socialinius fondus.
Svečio patikinimu, ekonominė krizė parodė, jog ją buvo lengviau išgyventi ten, kur buvo daugiau profsąjungos narių, o profsąjungos labiausiai plečiasi ne krizės, o ekonominio pakilimo metais, nes tuomet darbuotojai nebe taip bijo prarasti darbo vietą ir noriau gina savo teises.
Kad ir rajone plečiasi profsąjungininkų gretos, supažindino Radviliškio žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Germina Margaitienė – naujos organizacijos įsikūrė duonos kombinate „Radviliškio duona“, Aukštelkų, Alksniupių pagrindinėse mokyklose.
Domėjosi pensijų reforma
Profsąjungiečių ir konferencijoje dalyvavusių darbdavių klausimų sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė, kalbėjusi apie pensijų reformą.
Apie pensinio amžiaus ilginimą ir būtinybę jį susieti su augančia tikėtina gyvenimo trukme kalbėjusi viešnia pripažino, jog apie amžių Lietuvoje tenka kalbėti kiek rezervuotai, nes Lietuvoje gyvenimo trukmė tarp Europos Sąjungos šalių yra viena mažiausių.
Apriboti galimybes anksti išeiti į pensiją, skatinti žmones ilgiau dirbti, suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių, skatinti pensijų kaupimo sistemas – tokie, anot A. Aranauskienės, yra spręstini klausimai.
„Kaip elgtis darbdaviui, jei vyresnio amžiaus darbuotojo darbingumo balai krenta ir įmonei naudingiau būtų įdarbinti jauną specialistą?“, – teiravosi viešnios vienas iš radviliškiečių darbdavių.
„Kur dėsis jaunimas, jei pensininkai dirbs kuo ilgiau?“, – klausė pensininkė pedagogė.
Ministerijos atstovė tikslių atsakymų radviliškiečiams neturėjo. Jai teko pripažinti, kad šie klausimai yra didelė problema.
„Pasiūlykit gerą išeitinę kompensaciją ir pensininkas savo noru išeis į pensiją. Yra įmonių, kurios nustatė tokią tvarką: jei pensininkas išeina į pensiją per vieną mėnesį, gauna didelę išeitinę išmoką, jei vėliau – kur kas mažesnę. Ir patikėkit, ten problemų nebuvo“, – išeitį darbdaviams siūlė A. Černiauskas, pasak kurio, reikia ir darbdaviams ieškoti kompromisų ir negalvoti vien apie savo kišenę.
Rajono meras Darius Brazys pripažino, jog prieš pusantrų metų pasirašyta trišalė sutartis įgavo pagreitį ir pakvietė jos narius aktyviai dalyvauti sprendžiant ne tik finansinius, bet ir socialinius klausimus, aktyviai dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir žinoti visas aktualijas.
Aptarę šiuos ir kitus klausimus, konferencijos delegatai pritarė pasiūlytoms įstatų pataisoms.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Rajono profsąjungų atstovai svečių teiravosi apie pensijų reformos, jaunimo įdarbinimo problemas.
RAGINIMAS: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas: „Baikim dalinti pašalpas. Reikia ginti darbo žmogų ir jam atstovauti“.