Naujausios
Profsąjungų atstovų akiratyje – šilumos ir vandens kainos
Savivaldybėje surengtame Trišalės tarybos posėdyje profsąjungų atstovai klausimais purtė šilumos ir vandens tiekėjus. Profsąjungų narius labiausiai domino „piniginiai“ klausimai – rajono biudžetas, šilumos bei vandens kainos, naujos investicijos.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Rūpimi klausimai – šilumos tiekėjams
„Praėjusių metų biudžetą pavyko suvaldyti, dabar intensyviai formuojamas šiųmetis biudžetas“, – Trišalę tarybą, kurią sudaro darbdavių, savivaldos ir profesinių sąjungų atstovai, informavo Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė.
Profsąjungų atstovus posėdyje domino įvairūs finansiniai klausimai – kiek palūkanų yra sumokama už paimtas paskolas, kaip yra įsisavinamos europinės lėšos, kokie darbai bus vykdomi sodų bendrijose, kiek rajono biudžetą papildo turto mokestis ir kiti.
Profsąjungų atstovai nepaliko ramybėje ir į posėdį pakviestų šilumos bei vandens tiekėjų – jų teikiamos paslaugos kone labiausiai tuština gyventojų kišenes, ypač žiemą.
Nors UAB „Radviliškio šiluma“ vadovas Pranas Mickaitis ir tikino, jog bendrovė bando suvaldyti šilumos kainą, miškininkas D. Dapkus paprašė paaiškinti, kodėl sausio mėnesį, palyginus su gruodžio mėnesiu, Pakruojyje šiluma 5,1 procento pigo, o Radviliškyje 6,5 procento brango.
P. Mickaičio aiškinimu, šildymo kaina nėra pastovi, nes keičiasi kuro kainos, kitos kainą įtakojančios jos dalys. Esą ten, kur šildymas buvo brangesnis, net ir sumažinus kainą, ji bus didesnė nei rajone, o Radviliškyje net ir jai padidėjus, ji įeina į pigiausiai besišildančiųjų dešimtuką.
Pasak P. Mickaičio, atlikus 2013 metų šildymo rodiklių analizę, išsiaiškinta, jog radviliškiečiai per šildymo sezoną už 60 kvadratinių metrų ploto butą vidutiniškai mokėjo 1500 litų, o šalies vidurkis – 1900 litų.
„Kaina nėra pagrindinis faktorius. Štai pagal šilumos suvartojimą mes pranokom šalies vidurkį. Tai irgi labai svarbu. Turime tokių namų „perliukų“, kurie ryte ryja šilumą. Mažiausias suvartojimas yra visiškai renovuotuose namuose. Suvaldžius suvartojimą, būtų visai neblogai“, – sakė P. Mickaitis.
Ar atpigins šilumą investicijos?
Tarybos narius domino investicijos į šilumos ūkį, jų grąža. Verslininkas G. Lipnevičius teiravosi, per kiek laiko atsipirks planuojami investuoti 16 milijonų litų, iš kurių apie 8 milijonus bus skirta dar vienam katilui įrengti, kiek dėl to atpigs šiluma?
„Investicija negali atpiginti šilumos, nes tai yra investicija. Į trasas investuojama, kad jos būtų patikimesnės, o ne dėl sutaupymo. Ir šiuo atveju šiluma nepigtų. Būtų gerai, jei išlaikytume dabartinę kainą“, – sakė P. Mickaitis.
„Kam tada reikalingas trečias katilas, jei bus toks mažas jo atsiperkamumas. Gal užtektų turimų dviejų katilų, jei biokuras brangsta, o dujos pinga?“ – klausė G. Lipnevičius.
P. Mickaičio teigimu, dar vieną katilą naudinga statyti jau vien dėl to, kad dabar statyboms būtų skirta parama, o vėliau, susidėvėjus dabartiniams katilams, tektų naują statyti už savo ar skolintas lėšas.
Prašė didesnės kainos
Apie vandens kainą Trišalę tarybą informavo UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius Juozas Jučas. Pasak jo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina rajone nėra nei tarp brangiųjų, nei tarp pigiųjų. Direktorius apgailestavo, kad vandens kaina, skirtingai nei šilumos, yra tvirtinama kas ketverius metus, o per tą laiką esą daug kas pasikeičia.
Per paskutinį kainos tvirtinimą 2012 metų pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 12 procentų didesnę vandens kainą, nei iki tol buvo, nors „Radviliškio vanduo“ prašė 24 procentais didesnės kainos.
Komisija, išanalizavusi UAB „Radviliškio vanduo“ 2011 metų faktines sąnaudas paslaugų palaikymui, nepripažino pagrįstomis daugiau kaip 244 tūkstančių litų sąnaudų, ir vartotojams suderino mažesnę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, palyginus su nurodyta bendrovės projekte.
Investicijos – plėtrai
J. Jučas profesinių sąjungų narius informavo, jog bendrovė 2008–2011 metais į vandentvarkos ūkį investavo 31,7 milijono litų, iš kurių ES parama sudarė beveik 17 milijonų.
2012–2016 metais į vandentvarkos ūkį ketinama investuoti 27,8 milijono. Iš jų didžiausią dalį – 20,7 milijono – planuojama gauti iš ES, valstybės biudžeto lėšos sudarys 2,4 milijono litų, Savivaldybės – 1,2 milijono ir 3,4 milijono litų įmonė ketina finansuoti nuosavomis lėšomis.
Iki šiol, pasak direktoriaus, investicijos buvo skiriamos tik plėtrai, dabar jau bus jų skiriama ir renovacijai.
Pasak J. Jučo, šiuo metu centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga naudojasi 80 procentų rajono gyventojų, nuotekų tvarkymo – 69 procentai gyventojų. Planuojama, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 83 procentai bus aprūpinti centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir 74 procentai – nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Nemenka problema – vandens suvartojimas. Pasak J. Jučo, yra rajone tokių gyvenviečių, kuriose vandens suvartojama vos už 300 litų, o avarijos atveju tenka „pakloti“ ir 1,5 tūkstančio litų. Esant mažam suvartojimui, kyla vandens savikaina. Kai kur – net 18 litų, nors vandens kaina yra perpus mažesnė.
Profsąjungų atstovus domino ir vandens kokybės gerinimo perspektyvos, vartotojų skolos, kiti klausimai. Anot J. Jučo, Radviliškyje ir Šeduvoje vanduo yra idealus.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Trišalės tarybos posėdyje šilumos ir vandens tiekėjams daugiausia klausimų turėjo profsąjungų atstovai.
INVESTICIJOS: 2008–2011 metais į rajono vandentvarkos ūkį buvo investuota 31,7 milijono litų.