Prisiminti Vytautas Didysis ir Tėvas Stanislovas

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Tą dieną Tėvo Stanislovo namelio durys buvo atvertos visiems lankytojams.
Sekmadienį Juodeikių kaime (Joniškio rajonas) tradiciškai paminėtas Vytauto Didžiojo karūnavimas ir prisimintas šioje parapijoje kunigavęs Tėvas Stanislovas.
Turiningas renginys priminė, kad Juodeikiai 2021 metais bus mažoji Lietuvos kultūros sostinė, – viena iš dešimties visoje šalyje.

Atvertas Tėvo Stanislovo namelis

Į Juodeikius suvažiavo gausus būrys žmonių iš Žagarės, Gaižaičių, Joniškio, Maldenių ir kitų apylinkių, buvo atvykusių kraštiečių ir iš tolimesnių miestų. Iš Klaipėdos į savo gimtąsias vietas atvažiavusi Liongina Pranckaitienė sakė dar gerai prisimenanti vaikystę, kada teko pažinti trejus metus Juodeikių parapijoje tarnavusį kunigą Tėvą Stanislovą. Apsivilkęs abitu, sujuostu virve, jis žmonių sąmonėje išliko kaip paprastas, suprantantis, padedantis, darbo žmogų gerbiantis šventikas.

„Prie jo išpažinties ėjau, pirmosios Komunijos. Jis mus, vaikus, buvo sukvietęs dažyti bažnyčią“, – į praeitį trumpam nuklydo L. Pranckaitienė.

Tėvo Stanislovo žodžiais iš jo sakytų pamokslų tądien į susirinkusius šventovėje, kurioje mišias aukojo kaimyninės Žagarės parapijos klebonas Andrius Valčiukas, prabilo Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Norintieji bent akimirkai prisiliesti prie Tėvo Stanislovo laikmečio žvalgėsi po tądien atvertą šventoriuje stovintį jo 12 kvadratinių metrų namelį, kuriame dabar įrengta eskpozicija.

Kunigo, vienuolio su vietos meistrais pastatytas namelis sovietmečiu buvo paverstas pieno supirkimo punktu, o 2006-aisiais juodeikiškiai ėmėsi ją sutvarkyti ir grąžinti į buvusią vietą. Buvęs pedagogas bibliofilas kraštietis Česlovas Vaupšas ją išdažė tokia spalva, kokia buvo kunigui gyvenant, atkūrė identišką aplinką, surado panašius baldus ir įsteigė muziejų.

2000 kilometrų žygis

Renginyje paminint Vytauto Didžiojo karūnavimą parodytas dokumentinis filmas „2000 kilometrų istorijos“, pasakojantis apie 2010 metais surengtą žygį žirgais žemaitukais iki Juodosios jūros.

„Mūsų tikslas buvo peržvelgti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą, priminti istoriją. Buvo smagu, kad po žygio kilo susidomėjimas žemaitukais – viena seniausių žirgų veislių Europoje, žinoma nuo VI–VII amžiaus“, – pasakojo žygeivis, „Klajūnų“ klubo vadovas Gintautas Babravičius.

Kitas žygeivis Gintaras Kaltenis pristatė savo dvi šios kelionės įkvėptas knygas „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir vaikams skirtą „Alšis iš Alšėnų“, pasakojantį apie žygeivius lydėjusį priklydusį šunį Alšį. Beje, jo atvaizdo segę tądien iš vilnos ir odos kvietė pasigaminti kūrybinėse dirbtuvėse dirbusi tautodailininkė Aušra Petrauskienė.

Susirinkusius sveikino svečiai. Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas už svarų įndėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą proginiu Seimo ženklu „Lietuva 1918–1920–1990“ apdovanojo Žagarės kultūros centro renginių organizatorę Dianą Sičiovienę, pagal kurios rengtą Lietuvos kultūros tarybos remtą projektą „Veidu į dangų II“ vyko ir šis renginys, skirtas Vytauto Didžiojo karūnavimo dienai ir Tėvo Stanislovo atminimui.

Į dangų pakylėjo ir muzikinė programa „Skambėk dainoj“, kurią atliko Klaipėdos muzikinio teatro aktorius Paulius Bagdonavičius ir Kauno muzikinio teatro aktorius Gražvydas Staigvilas. Abu jie ir grupės „El Fuego“ nariai.