Prisiminti Nepriklausomybei nusipelnę žmonės

Pri­si­min­ti Nep­rik­lau­so­my­bei nu­si­pel­nę žmo­nės

Praė­ju­sį tre­čia­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je su­reng­ta pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ka ra­jo­no moks­lei­viams ir vi­suo­me­nei. Mo­ki­niai pri­sta­tė 1918 – 1940 me­tų ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­piu Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sias as­me­ny­bes, da­ly­va­vo is­to­ri­jos ži­nių vik­to­ri­no­je bei edu­ka­ci­nė­je pro­gra­mo­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ryš­kiau­sios Kel­mės kraš­to as­me­ny­bės

Pen­kios ra­jo­no gim­na­zi­jos pa­ren­gė bend­rą pro­gra­mą, ku­rio­je pri­sta­tė iš­ki­liau­sias 1918 – 1940 me­tų ne­prik­lau­so­mai Lie­tu­vai la­biau­siai nu­si­pel­niu­sias Kel­mės kraš­to as­me­ny­bes.

Šau­kė­nų V. Pūt­vio – Put­vins­kio gim­na­zi­jos mo­ki­niai pa­sa­ko­jo ir de­mons­ta­vo nuo­trau­kas apie ne­to­li Šau­kė­nų, Ši­lo Pa­vė­žu­pio dva­re, gy­ve­nu­sį dva­ri­nin­ką, žu­vi­nin­kys­tės pra­di­nin­ką, švie­tė­ją, už­draus­tos spau­dos pla­tin­to­ją, ra­šy­to­jų ir me­ni­nin­kų glo­bė­ją, Šau­lių są­jun­gos įkū­rė­ją, trem­ti­nį Vla­dą Pūt­vį – Put­vins­kį, nu­si­pel­niu­sį to me­to ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, že­mės ūkiui ir kul­tū­rai.

Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos mo­ki­niai pri­sta­tė 1918 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro, pa­žan­gaus ūki­nin­ko, ban­ki­nin­ko, po­li­ti­ko, me­ce­na­to ir vi­suo­me­nės vei­kė­jo Už­ven­ty­je gy­ve­nu­sio ir pa­lai­do­to Jo­no Smil­ge­vi­čiaus as­me­ny­bę.

Jis su­kū­rė pa­vyz­di­nį ūkį Už­ven­ty­je, pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pa­so­di­no ta­ba­ko plan­ta­ci­jas, pa­ra­šė va­do­vė­lius apie pie­ni­nin­kys­tę ir veis­li­nin­kys­tę, bu­vo Lie­tu­vos moks­lo drau­gi­jos na­rys.

Už­ven­ty­je jam at­min­ti pa­sta­ty­tas pa­mink­las. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas, įam­žin­da­mas sig­na­ta­ro var­dą, tei­kia jo sti­pen­di­jas ge­riau­siems stu­den­tams.

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai pri­sta­tė iš Kel­mės ki­lu­sio ka­ri­nin­ko Ka­zi­mie­ro Mac­ke­vi­čiaus nuo­pel­nus Lie­tu­vai. Mo­ki­niai K. Mac­ke­vi­čių pa­va­di­no dau­giau­sia ap­do­va­no­ji­mų pel­niu­siu kar­žy­giu. Jis tar­na­vo Ca­ro ka­riuo­me­nė­je, bu­vo pa­te­kęs į ne­lais­vę. Vė­liau tę­sė tar­ny­bą Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Ka­riuo­me­nė­je tar­na­vo 28 me­tus. Ap­do­va­no­tas Vy­ties Kry­žiaus or­di­nu, Lie­tu­vos Di­džio­jo ma­gist­ro or­di­nu, pel­nė dau­gy­bę ki­tų ap­do­va­no­ji­mų. Mi­rė ir pa­lai­do­tas Kel­mė­je.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zis­tai pri­sta­tė ra­šy­to­jo, pub­li­cis­to, kri­ti­ko, Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­jos įkū­rė­jo iš Uš­nė­nų ki­lu­sio Po­vi­lo Vi­šins­kio nuo­pel­nus Lie­tu­vai. Jo dė­ka į lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą atė­jo Že­mai­tė, Šat­ri­jos Ra­ga­na, Laz­dy­nų Pe­lė­da. Po V. Ku­dir­kos mir­ties P. Vi­šins­kis lei­do „Var­pą“. P. Vi­šins­kis pa­ra­šė „Že­mai­čio ant­ro­po­lo­gi­nę cha­rak­te­ris­ti­ką“.

Šio švie­tė­jo var­du pa­va­din­ta Šiau­lių vie­šo­ji bib­lio­te­ka, jo sti­pen­di­ja ski­ria­ma ge­riau­siems Šiau­lių uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to stu­den­tams.

Pak­ra­žan­čio gi­man­zi­jos mo­ki­niai pa­sa­ko­jo apie Žal­piuo­se gy­ve­nu­sio Ka­zi­mie­ro Ra­lio as­me­ny­bę. Jis bu­vo Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rys, švie­tė­jas, spau­dos dar­buo­to­jas, po­li­ti­nis vei­kė­jas, ve­ge­ta­ras, blai­vy­bės pro­pa­guo­to­jas. Jo tė­vų so­dyb­vie­tė­je Žal­piuo­se K. Ra­liui pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo.

Ieš­ko­jo Nep­rik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį me­nan­čių daik­tų

Po pro­gra­mos mu­zie­ji­nin­kas Ri­man­tas Ser­va pa­kvie­tė is­to­ri­nių ži­nių kon­kur­so da­ly­vius pa­si­lik­ti sa­lė­je ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus te­ma „Va­sa­rio 16 – osios kū­rė­jai ir puo­se­lė­to­jai“. Kiek­vie­no­je ko­man­do­je da­ly­va­vo po ke­tu­ris mo­ki­nius.

Apie va­lan­dą tru­kęs kon­kur­sas išaiš­ki­no nu­ga­lė­to­jus. Pir­mo­ji vie­ta ati­te­ko Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ko­man­dai. Ant­ro­jo­je vie­to­je li­ko ty­tu­vė­niš­kiai, tre­čio­jo­je – pa­kra­žan­tiš­kiai.

Tuo me­tu ki­ti mo­ki­niai da­ly­va­vo edu­ka­ci­nė­je pro­gra­mo­je „Daik­tai, do­ku­men­tai, nuo­trau­kos me­nan­tys Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo pra­džią“.

Į moks­lei­vius iš kal­ban­čio pa­veiks­lo pra­bi­lo Kel­mės dva­ro, ku­ria­me da­bar įsi­kū­ręs Kel­mės kraš­to mu­zie­jus, sa­vi­nin­kas Ju­lius Gru­ževs­kis. Jis pa­sa­ko­jo apie lie­tu­vių ir len­kų ko­vas prieš Ru­si­ją, už lais­vę, apie 1831 me­tų su­ki­li­mą Kel­mė­je.

Vaikš­čio­da­mi po mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jų sa­les mo­ki­niai ieš­ko­jo 1918 me­tų Nep­rik­lau­so­my­bę me­nan­čių eks­po­na­tų.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė (kai­rė­je) per edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus pra­šė mo­ki­nių su­ras­ti 1918 me­tų ne­prik­lau­so­my­bę me­nan­čius eks­po­na­tus.

Odę Vla­dui Pūt­viui – Put­vins­kiui dai­na­vo Šau­kė­nų gim­na­zi­jos mo­ki­nė Ju­li­ja Šli­mai­tė.

Ka­zi­mie­ro Ra­lio nuo­pel­nus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei at­sklei­dė Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jos mo­ki­nės Sil­vi­ja Gied­rai­ty­tė (de­ši­nė­je) ir Gin­ta­rė Gu­dai­ty­tė.

Iš kal­ban­čio pa­veiks­lo apie lie­tu­vių ir len­kų ko­vas už lais­vę pa­sa­ko­jo Ju­lius Gru­ževs­kis.

Gru­ževs­kis sa­vo pa­sa­ko­ji­mą iliust­ra­vo pie­ši­niais. 1831 me­tų su­ki­li­mas Kel­mės mies­to cent­re.

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­nės Auš­ri­nė Mic­kū­nai­tė (kai­rė­je) ir Ber­na­de­ta Sa­ba­liaus­kai­tė mu­zie­ju­je tu­rė­jo pro­gos pa­de­monst­ruo­ti vaikš­čio­ji­mą apa­vus klum­pė­mis.

Į pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką su­si­rin­ko pil­na mu­zie­jaus sa­lė žmo­nių.