Naujausios
Premjerą įvertino teksto autorius
Naujosios Akmenės kultūros rūmų scenoje vietos mėgėjų teatras „Pagal S. N.“ parodė premjerą „Tūnantis šešėlyje“.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Pagal Vlado Kalvaičio knygą „SRB“ režisierės Andrėjos Gričiutės sukurtame spektaklyje – jauno žmogaus kančios ir išgyvenimai Sibiro tremtyje.
Literatūros kritikos vertinimu, 400 puslapių knygoje autorius V. Kalvaitis impresionistiškai užfiksavo pasakotojo vidines būsenas, nuotaikas, kurias metaforizuojant arba alegorizuojant sukūrė regimumo, apčiuopiamumo iliuziją.
Tokiomis pat tendencijomis spektaklio veiksmą parėmusi režisierė A. Gričiutė rizikavo neišlaikyti žiūrovų dėmesio. Mat jų skonį apie porą pastarųjų dešimtmečių Akmenės rajono mėgėjų teatrai formavo kitokį – daugiausiai kūrė spektaklius senojo Lietuvos kaimo buities, dorovės temomis su komedijiniu atspalviu, dinamiškus.
Vis dėlto nuo pat spektaklio „Tūnantis šešėlyje“ pradžios atsirado pagarba sceniniam veiksmui, nors ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Algimantas Rašimas ėmė žerti monologus, paremtus filosofija, abstrakcijomis.
Atrodo, kad tokios atmosferos priežastimi tapo išraiškinga monologų vaidyba, sutvirtinta solidžios scenografijos. Vėliau įsibėgėjant veiksmui natūraliai susipynė ir su scenoje plėtojamu siužetu, kuriame įsijungė vis kitų veikėjų.
Kiekvienas jų, nors ir pristatytas kaip konkretus personažas, iš tikrųjų skleidė apibendrinimus. Andromeda Makselienė, vaidinusi mirtį, žiūrovams leido pajusti gyvenimo trapumą, žmogaus laikinumą šiame pasaulyje. Kalinių likimus lemiantį lagerių vadą pristatantis Ramūnas Znutas kūrė pasibjaurėjimą prievartautojais. Tokioje aplinkoje lyg sušvyti scena, pasirodžius mylimajai (vaidino Ramunė Butavičienė), kai skleidžiama meilė kaip stiprybės, tikėjimo šaltinis.
Būtent šia scena labiausiai pasidžiaugė po spektaklio kalbėjęs knygos autorius V. Kalvaitis. Ir paaiškino žmoniškai, – kad žiūrėdamas į aktorę prisiminė savo laiku buvusią irgi jauną žmoną.
Rašytojas spektaklyje pajuto tikro lagerio dvasią. Ir sakė: „Perteiktas toks gyvenimas, kurį tu nugyveni ir tu kitaip negali nugyventi, negu tau duota likimo“.
Anot V. Kalvaičio, džiugu, kad režisierė A. Gričiutė pagal tekstą sukūrė spektaklį tokį, kuriame lyg pati yra mačiusi aprašytą gyvenimą lageryje. „Ir pamatė daugiau, negu aš“, – sakė V. Kalvaitis.
Autoriaus nuotr.
SVEIKINIMAS: Spektaklio „Tūnantis šešėlyje“ režisierę Andrėją Gričiutę (dešinėje) pasveikino rašytojas Vladas Kalvaitis, pagal kurio knygą suvaidinta.