Prekyba eglutėmis: pinigų nedaug, bet miškas – saugesnis

Prekyba eglutėmis: pinigų nedaug, bet miškas  – saugesnis

Pre­ky­ba eg­lu­tė­mis: pi­ni­gų ne­daug, bet miš­kas – sau­ges­nis

Kel­mės gi­ri­nin­ki­ja kas­met par­duo­da apie 300 eg­lu­čių. Jos nu­ker­ta­mos, re­ti­nant žel­di­nius ir jau­nuo­ly­nus. Pa­ly­gi­nti su eg­lu­tė­mis pre­kiau­jan­čiais pri­va­čių miš­kų šei­mi­nin­kais, me­de­liai par­duo­da­mi už sim­bo­li­nę kai­ną – 2 – 8 eu­rus. Ta­čiau miš­ki­nin­kai įžvel­gia ki­to­kią nau­dą. Ga­lė­da­mas nu­si­pirk­ti eg­lu­tę už ma­žą kai­ną, žmo­gus neis į miš­ką vog­ti na­mų puoš­me­nos Ka­lė­doms.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Už sim­bo­li­nę kai­ną

Šeš­ta­die­nį Kel­mės gi­ri­nin­ki­ja jau baigs pre­ky­bą eg­lu­tė­mis. Me­de­liais pre­kiau­ja jau nuo gruo­džio 6 die­nos. Anks­čiau pa­si­puoš­ti ofi­sus no­rė­jo kai ku­rios įmo­nės. Po to kas­dien ar kas ke­lios die­nos pa­pil­dė me­de­lių at­sar­gas. Šie­met eg­lu­čių kaip ir kas­met bus par­duo­ta apie 300.

Gi­ri­nin­ki­jos kie­me šur­mu­liuo­ja žmo­nės. Ap­žiū­ri eg­lu­tes. Vie­niems rei­kia aukš­tes­nės, ki­tiems – ma­žes­nės. Iš­si­rin­kę ei­na į gi­ri­nin­ki­jos vi­dų už me­de­lį su­mo­kė­ti. Šie­met mo­kant yra nau­ja tvar­ka. Ga­li­ma at­si­skai­ty­ti tik ban­kų kor­te­lė­mis. Gry­nų­jų pi­ni­gų gi­ri­nin­ki­jos ne­prii­ma. Su­mo­ki, iš­ra­šo są­skai­tą – ir ra­mus ga­li va­žiuo­ti na­mo.

Me­de­lių kai­nos – ne­di­de­lės. Eg­lu­tė iki met­ro kai­nuo­ja tik po­rą eu­rų. Aukš­tes­nės – ati­tin­ka­mai bran­giau. Tuo tar­pu mies­to cent­re eg­lu­tė­mis pre­kiau­jan­tys pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kai Ka­lė­dų puoš­me­nos ne­par­duo­da pi­giau nei už 10 eu­rų. Kai ku­rie nu­si­lei­džia – už aš­tuo­nis.

Dar­bi­nin­kams gai­la kirs­ti

„Šie­met pa­vy­ko ras­ti ga­na gra­žių ir įvai­rių dy­džių eg­lu­čių, – pa­sa­ko­ja Kel­mės gi­ri­nin­kas Egi­di­jus Žel­vys. – Jos ker­ta­mos iš re­ti­na­mų žel­di­nių, aukš­tes­nės – iš jau­nuo­ly­nų. Dar­bi­nin­kams pa­ro­do­me, ku­rio­se vie­to­se rei­kia žel­di­nius ar jau­nuo­ly­nus pa­re­tin­ti. Jie ker­ta la­bai at­sar­giai. Gai­la me­de­lių. Pa­tys juos so­di­no, au­gi­no, sau­go­jo nuo žvė­rių. Ta­čiau per tan­kiai aug­ti eg­lu­tės ir­gi ne­ga­li. To­dėl ge­riau me­de­lį nu­kirs­ti prieš Ka­lė­das ir pa­puoš­ti, ne­gu pa­skui panaudo­ti  bio­ku­rui.“

Žel­di­niuo­se au­ga iki 4 – 5 me­tų eg­lu­tės, jau­nuo­ly­nuo­se – 5 – 20 me­tų.

Kel­mės gi­ri­nin­ki­jai pri­klau­so Ge­lu­čių, Va­tai­čių, Aušt­miš­kio, Žu­kiš­kės, Api­de­mės, Ka­siu­lių, Ado­šiš­kės miš­kai ir da­lis Ky­bu­čių ma­sy­vo. Plo­tai ne­ma­ži – nuo Pa­šiau­šės iki Vai­gu­vos. Su­si­da­ro apie 2600 hek­ta­rų miš­ko. Ta­čiau žel­di­nių ne­daug – tik apie 300 hek­ta­rų.

To­dėl eg­lu­čių jiems pa­de­da pa­ruoš­ti ir kai­my­ni­nės gi­ri­nin­ki­jos. Jos taip pat re­ti­na sa­vo žel­di­nius. O kai­muo­se ir ma­žuo­se mies­te­liuo­se eg­lu­čių per­ka ma­žiau. Dau­ge­lis tu­ri sa­vo miš­kų – tad me­de­liais ap­rū­pi­na ir miš­ko ne­tu­rin­čius kai­my­nus. Ta­čiau to­mis žie­mo­mis, kai daug snie­go, eg­lu­tes per­ka ir sa­vų miš­kų tu­rin­tys žmo­nės – į nuo­sa­vus miš­kus neį­va­žiuo­ja.

Ke­lio­nė iš miš­ko iki sve­tai­nės – il­ga

E. Žel­vys sa­ko, jog eg­lu­čių par­da­vi­mai kas­met sta­bi­lūs. Par­duo­da­ma iki 300 me­de­lių. Sup­re­kiau­ja­ma 1000 – 1500 eu­rų.

Ta­čiau ši su­ma vos at­per­ka įdė­tą dar­bą. Rei­kia su­gaiš­ti daug lai­ko, kol su­ran­di kir­ti­mui tin­ka­mus gra­žius me­de­lius. Juos rei­kia nu­kirs­ti, par­vež­ti iki gi­ri­nin­ki­jos, nuim­ti apa­ti­nį vai­ni­ką, pa­ruoš­ti par­da­vi­mui, iš­dė­lio­ti taip, kad pir­kė­jas ga­lė­tų ap­žiū­rė­ti. O ką be­kal­bė­ti apie są­nau­das, ku­rių pa­reika­lau­ja eg­lu­tės išau­gi­ni­mas!

Gi­ri­nin­kas sa­ko, jog, pre­kiau­jant Ka­lė­dų eg­lu­tė­mis, ne­sie­kia­ma pel­no. Tik tei­kia­ma pa­slau­ga gy­ven­to­jams. Kad jiems ne­kil­tų no­ras ei­ti į miš­ką ir sa­va­va­liš­kai kirs­ti me­de­lius. Nu­kirs­da­mi ne tuos, ku­riuos rei­kia, jie pa­da­ry­tų ža­lą gam­tai.

Gi­ri­nin­ki­ja tu­ri nuo­la­ti­nius eg­lu­čių pir­kė­jus. Jie kei­čia­si la­bai ne­žy­miai. Gal­būt to­dėl ir par­duo­da­mas me­de­lių skai­čius kas­met iš­lie­ka daug­maž vie­no­das.

Kai ku­rie klien­tai pa­gei­dau­ja pu­šų. Par­ve­ža šiek tiek ir šių me­de­lių. Ta­čiau ras­ti puoš­ti tin­ka­mą pu­šį dar su­dė­tin­giau ne­gu eg­lu­tę. Jos so­di­na­mos tan­kiau, to­dėl ša­kos tu­ri ma­žiau vie­tos iš­si­skleis­ti, ne­bū­na gra­žios.

Kel­mės ra­jo­nas sens­ta. Vy­res­ni žmo­nės daž­niau­sia pa­si­ten­ki­na eg­lių ša­ko­mis ar­ba iš vi­so na­mų ne­puo­šia. Kas­met aikš­tė­je prie Kel­mės kul­tū­ros cent­ro ne­mo­ka­mai da­li­ja­mos eg­lių ša­kos. Šie­met jos taip pat bus da­li­ja­mos gruo­džio 20 die­ną nuo 12 iki 15 va­lan­dos.

Ša­kos taip pat tu­ri di­de­lę pa­klau­są. Kai ku­rios šei­mos iš ša­kų su­si­mon­tuo­ja eg­lu­tes ir jo­mis pa­puo­šia sve­tai­nę.

Ne­mo­ka­mas ša­kų da­li­ji­mas ir eg­lu­čių par­da­vi­nė­ji­mas pi­giau pa­si­tei­si­na. Miš­ki­nin­kai sa­vait­ga­liais ren­gia rei­dus. Ta­čiau kol kas ne­pa­vy­ko ap­tik­ti žmo­nių, sa­va­va­liš­kai ker­tan­čių eg­lu­tes.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės gi­ri­nin­kas Egi­di­jus Žel­vys sa­ko, jog eg­lės su­bręs­ta tik 71 me­tų. To­dėl kirs­ti 4 – 5 me­tų me­de­lius pro­tin­ga tik ten, kur aiš­kiai ma­to­si, kad jiems bus ankš­ta aug­ti.

Kai­miš­ka­me ra­jo­ne dau­gu­ma gy­ven­to­jų dar puo­šia gy­vas eg­lu­tes.