Naujausios
Agurkinė magnolija joniškiečių sodyboje pradėjo žydėti paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis. Pirmiausia išauga maždaug graikinio riešuto dydžio smailokas pumpuras, kuris po truputį ima vertis. Bet ir visiškai prasiskleidęs žiedas būna neryškus, žaliai melsvais žiedlapiais. Ir žydi šis medis labai neilgai, vos keletą dienų.
„Agurkinę magnoliją mums prieš 8–9 metus padovanojo dukra. Gal turguje, o gal medelyne nupirkusi. Daigas buvo metro aukščio, o per tuos metus išstypo iki penkių šešių metrų ir tai tikrai ne pabaiga. Išvaizda kažkiek primena liepą. Lapai auga kartu su žiedais. Peržydėjus jie toliau plečiasi, tįsta, kažkiek patamsėja. Rudenį būna dydžio kaip kepurės. Žydi šis augalas pas mus gal trečius metus iš eilės. Po to užmezga sėklas, panašias į pupeles, kurios būna labai raukšlėtos. Bandžiau sodinti, bet nė viena nesudygo, – pasakojo Stasė Venislovienė. – Apskritai, magnolijų Lietuvoje nemažai auginama, bet agurkinę mačiau tik vieną sykį Kulautuvoje. Mus vedžiojęs po miestelį ir apie jį pasakojęs gidas nežinojo, koks tai medis. Aišku, turbūt agurkinių magnolijų yra kokiuose botanikos soduose.“
Agurkinės magnolijos Kilusios iš Šiaurės Amerikos. Puodelio formos žiedai būna, ne tik žalsvai melso, bet ir metalinio, gelsvai žalio atspalvio. Laja siaura, bet tanki, elispiški lapai siekia iki 25 centimetrų ilgio. Žiemą šios magnolijos palyginti gerai ištveria, būtent ši rūšis – atspariausia iš aštuonių, išvestų Šiaurės Amerikoje. Natūraliose augimvietėse užauga aukštas, iki 30 metrų medis. Rekomenduojama jį sodinti derlingoje, šiek tiek rūgščioje dirvoje. Literatūroje teigiama, kad nesubrendę vaisiai primena agurkus, vėliau paraudonuoja.