Praskolintas Pakruojo malūnas paliktas griūti

Praskolintas Pakruojo malūnas paliktas griūti

SKAITYTOJAI KLAUSIA

Praskolintas Pakruojo malūnas paliktas griūti

Istorijai neabejingi laikraščio skaitytojai domisi, ar Pakruojo malūnui lemta sugriūti? Už skolas įkeistas pramonės kultūros paveldas nyksta ne pirmus metus.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Kompleksas įkeistas ir parduodamas

Pakruojo malūno teritoriją iš visų pusių riboja dvimetrinės tvoros: nuo gatvės – dar tarpukariu atsiradusi mūrinė, sujungta su sargo nameliu-valgykla darbininkams, iš kitų pusių – aprūdijusio metalo tinklo.

Tvora ir pastatai gatvės pusėje nuo praeivių akių slepia nykimo ženklus: nuo pamatų skeldėjančias, žole ir krūmokšniais želiančias sienas, su išbyrėjusiais langais, piktžolynuose besimėtančias malūno įrangos dalis.

Ant vieno iš pastatų sienos kabo skelbimas, kad malūnas parduodamas. Informuojama, į kokią nekilnojamojo turto agentūrą kreiptis.

Redakcijos žiniomis, malūno kompleksas įkeistas bankui, už jį gautos paskolos iki šiol nesumokėtos. Malūnas, į kurį žemdirbiai suveždavo grūdus, nebeveikia beveik dešimtmetį.

Planavo kultūros ir pramogų fabriką

Pirmąjį elektrifikuotą Pakruojo malūną 1930-aisiais ėmė statyti verslininkai Dovydas ir Šolimas Maizeliai. Be malūno, broliai dar pastatė malūnininko namą, sargo namelį, valgyklą, lentpjūvę. Plečiantis gamybai, malūne buvo įrengtas elektros generatorius. 1932-aisiais iš jo elektra pradėta tiekti ir miestui. Tarpukariu malūne ir lentpjūvėje dirbdavo apie trys dešimtys darbininkų.

Senieji Pakruojo malūno pastatai į kultūros vertybių registrą buvo įrašyti 2008-aisiais, likusieji, atsiradę tarybiniais metais, vertybe nelaikomi. Tuo laiku malūnas jau neveikė, gamyba buvo perkelta į kitą įmonę.

Tuometiniai malūno savininkai planavo pritaikyti pastatus kitiems tikslams.

Internete tebeskelbiamas prieš penketą metų vienos architektų studijos paruoštas projektas „Pakruojo malūno kompleksas": apleistuose pastatuose siūlyta įrengti technikos muziejų su kepykla ir kavine, kamerinį teatrą, klubą su biliardine, pirtį, biblioteką ir meno galerijas. Projekto autorių teigimu, pramoninis paveldas turi potencialą tapti kultūros fabriku.

Paveldosaugininkai tik stebi

Pakruojiečiai paveldosaugininkai nė nežino, kam malūnas priklauso – didžiausią rajone technikos paveldo objektą prižiūri Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio specialistai.

Šio padalinio vedėjas Rytis Budrys sakė, kad dėl spragų paveldosaugos sistemoje kol kas nieko negali daryti, reikalauti, kad savininkai pastatus užsandarintų.

„Teoriškai būtų galima skaičiuoti, kiek žalos ir per kiek metų dėl nepriežiūros padaryta kultūros paveldo objektui. Bet tokios praktikos dar nėra. Reikėtų fiksuoti, kaip keičiasi objekto būklė. Galbūt ateityje ir reikės tą daryti“, – svarstė R. Budrys.

Pakartos kitų pastatų likimą?

Pakruojiečiai kompleksą jau praminė vaiduokliu ir svarsto – kiek jis dar stovės neprižiūrimas?

Žmonės prisimena istoriją, kaip pačiame Pakruojo centre sugriuvo savininkų neprižiūrėtas tarpukario laikų mūrinukas. Taip pat buvęs kultūros paveldas.

Paveldosaugininkų spaudžiami savininkai buvo parengę namo restauracijos ir pritaikymo projektą. Projektas taip ir liko popieriuje: po griūties šeimininkai griuvėsius išvalė, plytas išvežė. Dabar paveldo vietoje – plyna vieta.

Pakruojiečių akyse nyksta buvusi spaustuvė, kiti likę tušti praėjusio amžiaus pirmosios pusės pastatai, kurių architektūra miestui teikė savitumo.

Autorės nuotr.

PLANAI: Čia prieš keletą metų buvo planuotas kultūros ir pramogų kompleksas.

NEPRIEŽIŪRA: Apleistoje buvusio malūno teritorijoje veši piktžolynai, byra pastatų sienos, langai.

PREKĖ: Už paskolas įkeistas malūnas – parduodamas.