
Naujausios
Pragyvenimas brangsta, našta sunkėja
Kelmės rajono taryba leido pabranginti daugiabučių gyventojams tiekiamą šilumą. Gerokai pabrango į daugiabučius tiekiamos suskystintos dujos. Prieš porą mėnesių Taryba nepritarė geriamojo vandens ir nuotekų branginimui, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija padidino jas vienašališkai. Dėl padidėjusios žemės vertės didėjo žemės mokestis. Ant mokesčių mokėtojų pečių – ir didėjanti valstybės išlaikymo našta.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sunkiausia – nerenovuotų namų gyventojams
Savivaldybė gavo šilumą tiekiančios bendrovės „Litesko“ Kelmės filialo raštą, kuriame prašoma nustatyti šilumos kainos dedamąsias tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Vienos kilovatvalandės kaina didės nuo 6,32 cento iki 6,48 cento. Tiek mokėti reikės jau už gruodžio mėnesį.
Kintamoji gali būti keičiama kas mėnesį priklausomai nuo kuro kainos.
Nors šilumos kainos padidėjimas nėra labai ženklus, tačiau jį pajus nerenovuotų daugiabučių gyventojai, sunaudojantys daugiausia kilovatvalandžių butams apšildyti.
Šiemet kelmiškiams brango ir suskystintos dujos: ir į daugiabučius tiekiamos, ir balionais parduodamos. Kadangi gyventojai taupo dujas, dujų tiekėjai ypač sparčiai didina pastoviąją kainą – vadinamą abonentinį mokestį. Pastaruoju metu nepriklausomai nuo to, kiek išdeginai dujų, kas mėnesį privalai sumokėti 3,34 euro abonentinį mokestį.
Nedidinti tik Kelmės autobusų parko keleivių pervežimo tarifai. Tačiau jie jau ir taip vieni didžiausių šalyje – 10 centų už kilometrą.
Vanduo pabrangintas vienašališkai
Nuo šio mėnesio kelmiškiams brangsta ir vanduo. UAB „Kelmės vanduo“ prieš keletą mėnesų taip pat kreipėsi į Savivaldybę dėl kainų kėlimo. Tarybos posėdžiui buvo parengtas sprendimo projektas dėl geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo, apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo mokesčio bei namo įvado priežiūros mokesčio padidinimo.
Ankstesnės vandens kainos buvo nustatytos 2012 metais. Kadangi jas buvo numatyta didinti gana drastiškai, Tarybos nariai nepritarė sprendimo projektui. Tada Valstybinė kainų ir energetikos komisija naująsias kainas patvirtino vienašališkai.
Daugiabučių namų gyventojams kubinis metras geriamojo vandens brangsta 62 centais – nuo 2,37 euro iki 2,99, abonentinis mokestis didėja daugiau kaip dvigubai – nuo 90 centų iki 2,11 euro.
Dar yra ir namo įvado priežiūros mokestis. Jis didėja nuo 5,22 iki 6,32 euro.
Kiek mažiau vanduo kainuos privačių namų gyventojams, bet gerokai brangsta ir taip nepigus nuotekų tvarkymas.
Savivaldybės specialistai aiškina, jog kainos didinamos dėl to, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas padengtų tam reikalingas išlaidas. Praėjusiais metais UAB „Kelmės vanduo“ patyrė per šimto tūkstančių eurų nuostolį.
Žemės mokestis didėjo beveik dvigubai
Kaimiškame Kelmės rajone daugelis gyventojų prie nedidelių atlyginimų prisiduria savo sklypuose užsiaugindami daržovių. Kai kuriems žemė yra vienintelės pajamos. Tačiau šiemet už žemę jiems teko sumokėti beveik dvigubai daugiau žemės mokesčio.
Žemės mokestis didėjo, nes jis nustatomas pagal žemės vertę. O vertė nustatoma pagal toje vietovėje įvykusius sandorius. Kadangi daugelis ūkininkų vis dar perka žemės, pastaruoju metu moka gana brangiai – laisvų plotų mažėja. Pagal jų mokamas kainas nustatoma ir žemės, esančios toje teritorijoje, vertė.
Šiemet Savivaldybė planuoja žemės mokesčio surinkti 200 tūkstančių eurų daugiau. Vietoj 300 tūkstančių eurų planuotų į rajono biudžetą įplauks pusė milijono eurų žemės mokesčio.
Didesnė socialinė našta
Į biudžetą sunešti mokesčių mokėtojų pinigai ne visuomet jiems sugrįžta geresne infrastruktūra ar tobulesnėmis viešosiomis paslaugomis. Kylant kainoms, brangsta ir socialinių įstaigų išlaikymas.
Patvirtinti ateinančių metų įkainiai vaikų globos įstaigose. Vijurkuose esančiame Vaiko ir šeimos gerovės centre vienam globotiniui išlaikyti bus skiriama 1 076 eurai per mėnesį, Lupikų bendruomeniniuose namuose – 1 106 eurai.
Dar vienus bendruomeninius vaikų namus planuojama įkurti Kelmėje. Jiems įkurti lėšų skirs Europos fondai, tačiau išlaikyti teks iš Savivaldybės biudžeto.
Rajone svetimus vaikus globoja 6 šeimynos. Kiekvienam globotiniui 152 eurus kas mėnesį skiria valstybė ir dar tiek pat Savivaldybė. Šeimynose jų auga 28. Globėjams, auginantiems tris ir daugiau svetimų vaikų, mokamas trijų minimalių algų dydžio atlyginimas.
Daugėjant vaikų, kuriais tėvai tinkamai nepasirūpina, tenka steigti daugiau etatų Vaiko teisių tarnyboje ir Socialinių paslaugų centre.
Autorės nuotr.
Skaitikliai sukasi, o moeksčiai vis didėja.
KOMENTARAI
„Reikia pratinti prie darbo“
Genė PULKIENĖ, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorė:
– Man kaip mokyklos vadovei skaudu, kad mokytojai dėl mažų atlyginimų turi streikuoti, o socialinei sferai, tėvų neprižiūrimiems, valstybei primestiems vaikams biudžete privalome rasti pinigų. Ir tos išlaidos nuolat didėja.
Brangstant pragyvenimui dirbančiam žmogui sunku sudurti galą su galu. Dar sunkiau matyti, kaip nedirbantys iš dirbančiųjų tyčiojasi. Jie gauna pašalpas ir turi daugiau įvairiausių privilegijų, kurias sudėjus, jų gyvenimas yra kokybiškesnis. Manau, jog šitą sluoksnį pagaliau reikia pratinti prie darbo. Ne samdyti jų vaikams pakaitinius tėvus, o pačius priversti gyventi pagal visuomenės taisykles.
Skurdas dar yra įveikiamas. Bet tų šeimų gyvenimo būdas – nuolatinė pedagogų kova. Vaikai į mokyklą ateina visiškai nemotyvuoti. Gimnazijas jau reikėtų vadinti ne mokyklomis, o socialinėmis įstaigomis, nes mokytojai turi atlikti daug socialinio darbo. Jų kantraus darbo dėka mūsų gimnazijoje dar nėra iš tėvų atimtų vaikų.
„Pinigų reikia visoms sritims“
Vygantas KAŽDAILIS, tytuvėniškis verslininkas:
– Mokesčiai didėja. Brangsta paslaugos. O kai kurie visuomenės nariai ne tik nedirba, bet dar užmeta ir savo vaikus, kad juos išlaikytume.
Manau, jog nereikia jokių vaiko teisių tarnybų. Juk yra seniūnai, mokytojai, seniūnijų specialistai. Jie turi žinoti apie kiekvieną šeimą ir kiekvieną vaiką.
Dabar ta socialinė sfera taip išsipūtė, kad valstybė jau vos bepaveža. O europiniai reikalavimai vis didėja.