Naujausios
Skauda širdį dėl matomo vaizdo
Į redakciją paskambinusi žagarietė sakė, kad jai tiesiog širdį skauda einant pro XIX amžiaus žirgyno, paskelbto valstybės saugomu objektu, pastatą, kuris jau kuris laikas stovi nesutvarkytas. Pasak moters, nepriežiūra išryškėjo po praėjusių metų rugpjūtį Žagarę nusiaubusio škvalo, pridariusio pastebimų nuostolių ne tik parkui, gyventojams, bet ir šiam įspūdingam architektūriniam pastatui.
„Jau pusmetis praėjo po audros, bet dar yra išdaužtų langų stiklų, nukritusio ar vos besilaikančio šiferio lakštų. Per tas angas juk lyja lietus, bėga tirpstančio sniego vanduo, vėjas pripusto. Virsta ir didžiulės, kelių metrų aukščio medinės durys pastato gale. Gal tai jau ne audros padarinys, bet kažkas, regis, bandė brautis, pastebėjęs, jog pastatas „negyvas“, – pasakojo žagarietė. – Girdėjome, kad žirgyno maniežas buvo pardavinėjamas. Tad gal jau parduotas ir naujas savininkas nesirūpina? Ar dar tas pats senasis savininkas paliko jį likimo valiai? Tada kur visos priežiūros tarnybos? Juk tai yra paveldo objektas, žavintis Žagarės lankytojus.“
Pastatas po audros išties patyrė nuostolių. Iš tolo nesimato, bet arčiau privažiavus į akis krenta nuslinkęs šiferis, maniežo pastogės langų tuščios angos. O minėtų kelių metrų aukščio durų viena pusė buvusi laužta, ji pravira, apačioje žiojėja anga. Tik vidun patekęs asmuo ar asmenys susidūrė su dar vienomis tokiomis pat durimis ir toliau jau nesilaužė, nes gal neužteko jėgų, o galbūt kažkas išgąsdino.
Savininkas bylinėjasi su draudikais
Susisiekus su žirgyno maniežo ir ratinės pastato savininku Gediminu Gautkausku, jis patvirtino, kad turtas dar neparduotas, nors ir pardavinėjamas, tad tenka juo rūpintis. Tačiau jis ironizavo, kad pastatas saugomas valstybės, tačiau valstybė ir savivaldybė „labai stengiasi, labai pergyvena, bet kai reikia pagalbos, tai, kaip sakoma „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Audra pridarė didelių nuostolių, nuplėšė šiferio, kruša išdaužė apie 300 langų stiklų, tai yra – tų mažų suskaidytų dalių, tad juos sudėjome, kad nelytų vidun. Kreipėmės raštu į Joniškio rajono savivaldybę, kuri garsiai per televiziją skelbė padėsianti nukentėjusiems nuo audros. Bet iš jų gavome atsakymą, kad nieko negausime, – aiškino pastato savininkas G. Gutkauskas. – Mes, žinoma, tvarkysime, bet dabar žiema, netinkamas metas darbams. Be to, turėjome ir daugiau nuostolių, teko pakeisti kitų, jau sovietiniais laikais statytų pastatų apie 3000 kvadratų stogo dangos, nes ten laikomi žirgai. Nepaliksi jų lauko sąlygomis. O viena svarbiausių priežasčių – nesutarimai dėl išmokos su draudimo bendrove. Kasmet moku didelę draudimo sumą, bet nerandame bendros kalbos. Važiavo jau keli ekspertai, sąmatininkai vertinti būklės. Negauname išmokos, o ką nors daryti jie draudžia, kol neįvertinta. Tai dabar padaviau į teismą draudimo firmą, advokatai dirba.“
Gali būti teikiamas privalomas reikalavimas
Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad, situacija dėl Žagarės žirgyno maniežo ir ratinės pastato žinoma, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinis skyrius fiksavo situaciją dar rudenį: „Kol kas buvo leidžiama savininkams tvarkytis patiems, tą jie ir žadėjo, gali būti, kad dar yra reikalų su draudimu. Atsižvelgdamas į situaciją, Šiaulių teritorinis skyrius planuoja artimiausiu metu raštu užklausti savininko apie planuojamus veiksmus, jeigu nebus gautas aiškus atsakymas, bus teikiamas privalomas reikalavimas pašalinti pažeidimus.“
Išskirtiniai pastatai
Žagarės D. Naryškino dvaro žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas yra išskirtinis paveldo objektas. Jis pastatytas apie 1895–1900 metus, kai buvo plečiamas parkas. Žirgynas, ratinė (karietinė) ir maniežas buvo statyti iš geros kokybės medžiagų, pabrėžiant jų spalvą ir faktūras. Cokoliai sumūryti iš tašytų akmenų, sienos – iš raudonų plytų, stogai dengti kalnų šiferio plokštelėmis.
Maniežo erdvę dengia originali medinių santvarų su lenktais spyriais konstrukcija be jokių papildomų atramų. Dėl ypatingos statybinės konstrukcijos ir storų sienų viduje visada gaivus, vėsus oras, net karštą vasarą. Manieže prie įėjimo yra išdėstytos tribūnos žiūrovams. Yra išsaugota buvusio grafo ložė, kur sėdėdamas jis mėgo stebėti varžybas ar žirgų pratybas, įrengtos ir poilsio patalpos.
Buvęs ratinės pastatas pritaikytas arklidei – vientisoje, tik medinių stulpų eilėmis perskirtoje erdvėje įrengti gardai. Metalinės gardų tvorelės – iš lieto ketaus, sraigtiniai laiptai ir kita metalinė įranga buvo importuota iš Anglijos. Gardų tvorelės ir emaliuoti arklių šėrimo loveliai pagaminti 1870 metais garsioje „Izon Works“ gamykloje Londone. Arklidėse tebėra ir pirminė vandentiekio ir kanalizacijos sistema, iki šiol veikianti. Vidus išklotas melsvomis glazūruotomis plytelėmis. Grindys arklidėse – klinkerio monolitas, kuris nesusidėvėjo iki šiol.
