Naujausios
Politikų malonė žemdirbiams – sumažintas mokestis
Radviliškio rajono tarybai teko nemažai paklaidžioti įstatymų labirintais, kad galėtų žemdirbius pamaloninti trečdaliu sumažintu žemės mokesčiu.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Žemdirbiai paprašė lengvatų
Radviliškio rajono politikai buvo gailestingi žemdirbiams ir nusprendė 35 procentais sumažinti 2018 metų žemės mokestį rajone esantiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Ši malonė negalios mėgėjų sodų žemės sklypams – sodininkams žemės mokestis liks koks ir buvo.
Kodėl prireikė daryti tokį reveransą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms?
Kalbėti apie mokesčio lengvatas imta liepos 13 dieną gavus žemdirbių atstovų prašymą. Jame žemdirbiai prašė pakeisti praėjusių metų kovo 23 dienos ir šių metų gegužės 17 dienos Tarybos sprendimais nustatytus žemės mokesčio tarifus 2018 ir 2019 metams.
Žemdirbiai prašė vietoj jau nustatyto 1,7 procento patvirtinti 0,55 procento žemės mokesčio tarifą šiems ir kitiems metams.
Jie nurodė ir motyvus, kodėl turėtų sulaukti politikų malonės. Pagrindinis iš jų – šių metų sausio 1 dieną penkeriems metams nustatytos naujos žemės vidutinės rinkos vertės, pagal kurias yra skaičiuojamos mokestinės žemės vertės.
Pasak žemdirbių, pagal pastarąjį vertinimą, žemės vidutinė rinkos vertė rajone padidėjo pusketvirto karto ir jiems vietoj pernai sumokėto 0,56 milijono eurų žemės mokesčio šiemet tektų sumokėti jau 1,96 milijono.
Rajono atstovų teigimu, tokio drastiško žemės ūkio paskirties žemės mokesčio didėjimo tempo nėra nė viename Šiaulių apskrities rajone.
Žemdirbiai guodėsi, kad šiemet gerokai išaugo ir gamybos išlaidos – degalai vidutiniškai brango 32 procentais, elektros energija – 12,5 procento, trąšos – 14 procentų, augalų apsaugos priemonės – 16 procentų. Esant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui, atlyginimai didėjo 20-25 procentais.
Be to, anot žemdirbių, dėl sausrų šiemet jie sulauks ir iki 30 procentų mažesnio derliaus. Esą todėl, atsižvelgus į visas aplinkybes, ir prašoma lengvatų tvarkingai ūkininkaujantiems. Apsileidėliams, neprižiūrintiems savo žemės sklypų, siūlyta taikyti didžiausią žemės mokesčio tarifą – 4 procentus.
Projektų variantai keitėsi
Įvykusiame Tarybos posėdyje žemdirbiai sulaukė lengvatų, tačiau kad būtų priimtas jiems palankus sprendimas, Savivaldybės administracijai teko gerokai paklaidžioti įstatymų labirintais ir keisti savo pirminę poziciją.
Pirminiame sprendimo projekto variante Savivaldybės administracija Tarybai siūlė žemdirbių prašymo netenkinti dėl pasibaigusių leistinų terminų, leidžiančių priimti tokius pakeitimus.
O jei tokie pakeitimai būtų priimti jau praėjus nurodytam terminui, toje Savivaldybės teritorijoje būtų taikomas minimalus 0,01 procento mokesčio tarifas.
Pirminio projekto rengėjų teigimu, Taryba negali pasinaudoti ir teise žemės mokestį sumažinti biudžeto sąskaita, nes lengvatų taikymas esą apima tik individualius atvejus pagal konkrečius asmenų prašymus, o esant bendram prašymui, šių įstatymų nuostatos netaikytinos.
Visgi vėliau, žemdirbiams pakoregavus savo prašymą ir gavus Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje palaiminimą, buvo nuspręsta, jog vis tik galima žemės mokestį sumažinti biudžeto sąskaita.
Laimėjimai ir praradimai
Savivaldybės Finansų skyriaus apskaičiavimu, nepatvirtinus lengvatų, žemės mokestis už kiekvieną hektarą žemdirbiams padidėtų 15 eurų (vietoj buvusių 6 eurų už hektarą būtų 21 euras).
Žemės sklypų savininkai savo pakoreguotame prašyme paprašė mokesčio padidėjimą sumažinti perpus – kad jis didėtų ne 15, o 7,5 euro.
Politikai prašymui pritarė, tad 2018 metais žemdirbiai už hektarą turimos žemės mokės 13,5 euro, nors būtų turėję mokėti 21 eurą.
Biudžetas dėl to neteks maždaug 700 tūkstančių eurų. O kiek sutaupys žemdirbiai?
Skaičiavimas gana paprastas: turintis 500 hektarų žemės subjektas dabar sutaupys 3,7 tūkstančio eurų žemės mokesčio. Turintis 100 hektarų – 750 eurų. Daug tai ar mažai žemdirbiui? Kokią dalį jo gaunamų pajamų sudarys šis sutaupymas?
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sako, jog lazda visada turi du galus. Sprendimas sumažinti žemės mokestį – taip pat.
„Rajono biudžetui tai – ekonominis sprendimas ir negautos nemažos pajamos. Kiekvienam individualiai žemdirbiui jo mokama suma bus mažesnė.
Žemės vertė, kuri skaičiuojama nuo sudarytų sandorių vertės, mūsų rajone išaugo. Apskrityje, Joniškio rajone, ji dar didesnė. Šakiuose, Vilkaviškyje ji irgi brangesnė. Sandorių vertę lemiai daug faktorių. Gal čia žemės geresnės, gal turtingesni žemės pirkėjai arba didesnė konkurencija.
Kai kurie rajonai irgi šį mokestį mažino. Pavyzdžiui, Pakruojis. Biržai paliko tą patį, nors jis buvo vienas didžiausių.
Galima suprasti žemdirbius – sausra padarė savo ir derlius šiemet yra mažesnis. Augo kitos sąnaudos. Tačiau negalima nutylėti, kad supirkimo kainos šiemet išaugo: buvo 160 eurų už toną kviečių, o dabar – 210.
Seniai nebuvo ir tokios puikios javapjūtės. Vadinasi, sumažėjo ir derliaus nuėmimo sąnaudos, palyginti su pernykštėmis, kai murkdėmės lietuje, kai džiovyklos dirbo visu pajėgumu.
Mąstant plačiau, mažesnės įplaukos į biudžetą tai – mažiau sutvarkytų kelių, įrengtų komunikacijų, mažiau apšviestų gatvių“, – pliusus ir minusus skaičiavo A. Juozapavičius.