Naujausios
Grąžina skolą šeimai
– Po rinkimų jau nurimo aistros. Pradėjo darbą naujasis Seimas. Netrukus pradės dirbti nauja Vyriausybė. Kokia savijauta visam laikui sugrįžus iš Vilniaus?
– Dabar jau normali. Grįžau į pirmykštį savo gyvenimą. Juk tapdamas Seimo nariu žinojau, kad į sostinę darbuotis vykstu tik ketveriems metams.
Tiesą sakant labai abejojau, ar dalyvauti rinkimuose ir siekti antros kadencijos. Bet taip jau susiklostė aplinkybės, kad teko praeiti dar vieną rinkimų etapą. Rinkėjai tarė savo žodį.
Dabar turėsiu laiko grąžinti skolą savo šeimai. Tuos ketverius metus retai matydavau namiškius. Mažai laiko skyriau žmonai, sūnums, anūkams.
Posėdžiai Seime, renginiai rajone užimdavo ne tik darbo dienas, bet ir dažną savaitgalį. Todėl paskutinėmis darbo dienomis pasikviečiau savo šeimą pasisvečiuoti Seime ir sostinėje.
Per ketverius metus savo rinkėjams surengiau 12 ekskursijų į Seimą. Tačiau ne šeimos nariams.
Meluočiau sakydamas, jog man neapmaudu dėl pralaimėtų rinkimų. Nebuvau pasyvus Seimo narys, kaip per naująją rinkimų kampaniją bandyta mane pavaizduoti. Visa veikla puikiai atsispindėjo mano tinklapyje.
Per šių metų rinkimus taip pat teko investuoti daug laiko, asmeninių lėšų. Patyriau daug įtampos, nerimo. O rezultatą nulėmė specialiai prieš mane nukreiptos patyčios ir kritika už nieką.
Antra vertus, šeima džiaugiasi. Anūkai randa senelį namuose. O anksčiau atvažiuodavo: kyšt nosį į vieną, kyšt į kitą kambarį – senelio nėra, Seime.
Aš pats dabar taip pat susitaikiau su situacija. Manau, kad viskas tik į gera.
Rinkimai „užmušė“
– Kaip vieną iš svarbiausių pralaimėjimo priežasčių įvardinate nepelnytą kritiką, konkurentų patyčias. Ši patirtis turbūt ilgam paveiks Jūsų savijautą ir gyvenimą?
– Nežinau, kaip bus. Tik žinau, jog likti be Seimo nario mandato nėra pasaulio pabaiga. Juk iš keliolikos Kelmės – Šilalės rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių kandidatų laimėjo tik vienas.
Kad aiškiau susidėliočiau mintis noriu bent mėnesį – kitą pailsėti. Prisipažinsiu buvau nusilpęs. Tiesiog užmuštas. Prieš rinkimus ir per pačią rinkimų kampaniją vykdytas šmeižtas, užsakomieji reportažai tiesiog pribaigė. Tik pastaruoju metu baigiu atsigauti.
O šiaip esu jautrus žmogus. Nesuprantu, kaip galima žiūrėti kolegai į akis, kartu su juo dirbti Seime ir pačiais negarbingiausiais būdais kovoti dėl pergalės rinkimuose.
Pasigavo išleistas parlamentines lėšas ir transliavo kur tik įmanoma. Ne į savo kišenę tuos pinigus įsikišau. Lietuvos valstybės šimtmečio medaliais, įrėmintomis Nepriklausomybės akto originalo kopijomis ir kitos tautinės atributikos ar suvenyrų pavidalu grąžinau parlamentines lėšas tiems patiems mokesčių mokėtojams. Parodžiau jiems dėmesį ir pagarbą. Pats kreipiausi į Seimo kanceliariją klausiau, ar aš pažeidžiau įstatymą, ar kokias taisykles. Nieko nepažeidžiau.
Bet, pasirodo, ir nereikia nieko pažeisti, kad įžūlesnis kolega, tapęs konkurentu, iš tavęs viešai tyčiotųsi. Keisčiausia, jog visą kadenciją aš visiškai nebuvau įdomus žurnalistams. Kritikos taikiniu tapau tik per rinkimus. Galbūt, buvau per daug rimtas konkurentas, kad visos strėlės buvo nukreiptos į mane?
O štai dabar paaiškėjo, kad būrelis Seimo narių, netgi gyvenančių Vilniuje iš tų pačių kanceliarinių lėšų nuosavų automobilių remontui išleido po 30 tūkstančių eurų ir daugiau. Bet, pasirodo, viskas gerai. Nes rinkimai jau pasibaigę. Jau niekam neįdomu.
Norėtų grįžti į valstybės tarnybą
– Kai kurie neišrinkti Seimo nariai įsidarbino kolegų patarėjais. Nusiėmė karūnas ir suskubo bent tokiu būdu užsitrikrinti savo ateitį. Jūs socialiniuose tinkluose juokavote, jog mokate daug darbų ir be Seimo nario mandato, pavyzdžiui, skaldyti malkas, pjauti žolę. Ar jau bandėte ieškoti Jūsų kompetenciją atitinkančio darbo?
– Darbo dar rimtai neieškojau. Gavau keletą pasiūlymų. Vienas tarptautinėje bendrovėje. Tačiau norėčiau konkrečiau aptarti visas sąlygas. Verslininkams nepriimtina, kad jų darbuotojas dalyvautų politikoje. Natūralu, politika pareikalauja daug laiko, kurį galėtum investuoti į tiesioginį darbą. Tad privalai rinktis: arba, arba. Jeigu nebus kito pasirinkimo, tikriausiai, atisakysiu partijos reikalų dėl darbo.
Man ne už kalnų – šešiasdešimt. Tokio amžiaus žmonių darbdaviai negraibsto. Tad niekas išskėstom rankom per daug ir nelaukia. Juo labiau, kad dabar pandemija, karantinas. Darbo vietų mažinama.
Keturiasdešimties metų darbo stažo pensijai gauti jau užtektų. Bet laiko iki pensijos dar nemažas gabalas. Reikia lėšų pragyvenimui. Iš išeitinės kompensacijos kukliai verstis būtų galima kokius metus. Bet reikia socialinio ir sveikatos draudimo. Be to, nesu tas žmogus, kuris nusėdėtų be darbo.
Kadangi prieš 2016 metų Seimo rinkimus buvau valstybės tarnautojas, prašysiu atstatyti valstybės tarnautojo statusą. Galbūt Kelmės ar kaimyniniuose rajonuose atsiras mano patirtį ir išsilavinimą atitinkanti darbo vieta.
